Aiškėja priežastis, kodėl vėžiu pradėjo sirgti tiek daug jaunų žmonių ()
Suserga vis daugiau jaunesnių nei 50 metų amžiaus žmonių.
© AlexanderGrey (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/healing-patient-holding-pillow-4054923/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vaikystėje patirtas toksinų poveikis gali būti priežastis, kodėl storosios žarnos vėžiu suserga vis daugiau jaunesnių nei 50 metų amžiaus žmonių, skelbia naujas tyrimas.
Ištyrė pacientų navikus
Pastaraisiais dešimtmečiais visame pasaulyje sparčiai daugėja storosios žarnos vėžio atvejų tarp jaunų žmonių. Didžiausias sergamumo augimas fiksuotas Anglijoje, Naujojoje Zelandijoje, Puerto Rike ir Čilėje.
Gydytojai nurodė, kad tai gali lemti sparčiai didėjantis nutukimas, plačiai paplitęs nesveikas maistas ir fizinio aktyvumo stoka, tačiau naujame tyrime nustatyta, kad su šia liga gali būti susijusios žalingos žarnyno E. coli bakterijos.
„Manome, kad ankstyvame amžiuje patirta infekcija padidina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu ateityje“, – sakė Kalifornijos universiteto San Diege (JAV) profesorius Ludmilas Aleksandrovas.
Mokslininkai ištyrė 981 naviko mėginius ir pabrėžė, kad pacientai buvo iš įvairių žemynų.
|
Tyrėjai nustatė, kad genetinės mutacijos, kurias sukelia kolibaktinas – toksinas, išskiriamas kai kurių kenksmingų E. coli bakterijų padermių, buvo daugiau nei tris kartus dažnesnis jaunesnių nei 40 metų pacientų navikuose. Tyrimo, kuris buvo paskelbtas žurnale „Nature“, rezultatai rodo, kad šios mutacijos dažniau pasitaikydavo šalyse, kur ankstyvas storosios žarnos vėžys yra labiausiai paplitęs.
Manoma, kad mutacijos atsiranda, kai vaikai iki 10 metų amžiaus yra veikiami kolibaktino. Mutacijos sutrikdo storosios žarnos ląstelių DNR ir gali padidinti riziką susirgti žarnyno vėžiu iki žmogui sukaks 50 metų.
Kodėl taip įvyko?
Pasauliniai sveikatos duomenys rodo, kad mažiausiai 27 šalyse didėja jaunesnių nei 50 metų suaugusiųjų storosios žarnos vėžio atvejų skaičius, o per pastaruosius 20 metų kas dešimtmetį sergamumas maždaug padvigubėjo. Jei ši tendencija išliks, iki 2030 m. storosios žarnos vėžys gali tapti pagrindine mirties nuo vėžio priežastimi šioje amžiaus grupėje.
Tyrimas neįrodo, kad kolibaktinas lemia ankstyvą storosios žarnos vėžį, tačiau jei tai susiję su kenksmingomis E. coli padermėmis, kyla papildomų klausimų, kaip jos atsirado. Gal probiotikai galėtų išstumti kenksmingas bakterijas?
JAV ir Jungtinėje Karalystėje apie 30–40 proc. vaikų žarnyne buvo kolibaktiną gaminančių E. coli bakterijų, sakė L.Aleksandrovas.
Viena iš galimybių yra ta, kad kenksmingos E. coli bakterijų padermės evoliucionavo ir įgijo pranašumą žarnyne gamindamos kolibaktiną. Nors toksinas pažeidžia žmogaus DNR, jis gali padėti mikrobams nukonkuruoti kitas bakterijas.
„Toks mikrobų cheminis karas evoliucijoje yra gana dažnas reiškinys, kai toksino gamyba padeda suformuoti nišą arba nuslopinti bakterijų konkurentus“, – sakė A. Aleksandrovas.
Jungtinės Karalystės vėžio tyrimų organizacijos (Cancer Research UK), kuri finansavo tyrimą, duomenimis, daugiau nei pusės storosios žarnos vėžio atvejų galima išvengti: ketvirtadalis jų susiję su per mažu skaidulų kiekiu, 13 proc. – su perdirbtos mėsos vartojimu, 11 proc. – su nutukimu, o 6 proc. – su alkoholio vartojimu. Dar 5 proc. susirgimų susiję su fizinio aktyvumo stoka.
„Daugelis pacientų, jauname amžiuje susirgusių storosios žarnos vėžiu, vaikystėje buvo veikiami toksino, vadinamo kolibaktinu, kurį gamina kai kurios E. coli bakterijos atmainos, – sakė Cancer Research UK atstovas Davidas Scottas.
„Neaišku, kaip toks poveikis atsiranda, tačiau įtariame, kad lemiamu žarnyno mikrobiomo raidos etapu gali susidėti keli veiksniai, įskaitant mitybą“, – pridūrė jis.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
.jpg)
