Jei geriate taip paruoštą kavą – metas susirūpinti: gali kelti pavojų sveikatai ()
Daug žmonių kavą geria ne tik ryte, bet ir dienos metu. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad svarbu ne tik kiek jos geriame, bet ir kaip ji ruošiama, nes kai kurie kavos paruošimo būdai gali turėti įtakos mūsų cholesterolio kiekiui.
© acekreations acekreations (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/coffee-beans-mug-cup-coffee-cup-1117933/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nacionalinės kavos asociacijos duomenimis, vidutinis amerikietis per dieną išgeria kiek daugiau nei tris puodelius kavos. Saikingai vartojama kava dažnai laikoma sveikos gyvensenos dalimi, ir ne veltui – ji siejama su mažesne tokių ligų kaip diabetas ir net tam tikrų rūšių vėžys rizika.
Tačiau kava gali turėti ir mažiau sveikų pusių. Kavoje yra natūralių junginių, kurie gali didinti cholesterolio kiekį kraujyje, ir, priklausomai nuo to, kaip ji ruošiama, kasdienis kavos gėrimas gali padidinti cholesterolio kiekį.
Dabar Švedijos mokslininkų grupė atidžiau išnagrinėjo kavos aparatus darbovietėse ir nustatė, kad daugelyje jų gaminama kava, kurioje yra palyginti daug šių cholesterolio kiekį didinančių medžiagų.
„Jau dešimtmečius žinome, kad tam tikros kavos rūšys gali padidinti cholesterolio kiekį“, – sakė naujo tyrimo, paskelbto žurnale „Nutrition, Metabolism and Cardiovascular Diseases“, bendraautorius dr. Davidas Iggmanas.
|
Visų pirma žinoma, kad nefiltruotoje arba plikomoje kavoje yra du cholesterolio kiekį didinantys junginiai – kafestolis ir kaveolis, kurie priklauso natūraliai randamų riebalų, vadinamų diterpenais, grupei.
Šie junginiai siejami su didesniu MTL („blogojo“) cholesterolio kiekiu ir padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Taip pat įrodyta, kad jie šiek tiek mažina DTL („gerojo“) cholesterolio kiekį.
Filtruotoje kavoje šių medžiagų paprastai būna kur kas mažiau, todėl ji laikoma saugesniu pasirinkimu šiuo požiūriu.
„Tačiau darbe kavą dažnai geriame iš kavos aparatų, – sakė D. Iggmanas. – Ir niekas anksčiau tokių kavų iš tikrųjų netyrė. Ar jos panašios į filtruotą kavą, ar nefiltruotą – ar tai kažkas tarpinio? Norėjome tai išsiaiškinti, nes žmonės geria daug šios kavos ir gali nesuvokti, kad tai gali būti jų mitybos dalis, daranti įtaką cholesterolio kiekiui.“
Siekdama tai patikrinti, komanda išbandė 14 kavos aparatų įvairiose darbo vietose. Iš kiekvienos jų jie paėmė skirtingomis dienomis paruoštų kavos mėginių ir išmatavo kafestolio ir kaveolio kiekį paruoštame kavos puodelyje.
Palyginimui jie taip pat ištyrė kitas įprastas kavos rūšis.
„Remdamiesi savo duomenimis, galime teigti, kad aparatai, ruošiantys kavą iš skystos kavos koncentrato, neabejotinai yra geresnis pasirinkimas, – sakė D. Iggmanas. – Dauguma jų gamino kavą su labai mažu diterpenų kiekiu – panašų į tą, kurį gautumėte iš kavos, filtruotos per popierinį kavos filtrą.“
Aparatai, ruošiantys kavą iš skystos kavos koncentrato, negamina kavos tradicine prasme. Vietoj to jie sumaišo skystą kavos koncentratą su karštu vandeniu ir taip paruošia kavos puodelį.
Tačiau dažniau kavos aparatuose naudojama malta kava arba kavos pupelės, o karštas vanduo paprastai praleidžiamas per metalinį filtrą, todėl jame yra daugiau cholesterolio kiekį didinančių junginių.
Taigi, kokia yra pagrindinė išvada?
„Neturėtumėte nerimauti gerdami kavą, – paaiškino D. Iggmanas. – Apskritai, ji yra susijusi su įvairiais sveikatai naudingais veiksniais.“
Vis dėlto, jei kasdien darbe išgeriate po kelis puodelius kavos iš aparato – ir ypač jei jau stebite savo cholesterolio kiekį kraujyje – vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip ji ruošiama.
„Mes vis dar tiksliai nežinome, kiek šie aparatai veikia kraujo lipidus, – priduria jis. – Tikriausiai tai priklauso nuo to, kiek kavos išgeriate. Tačiau jei norite būti saugūs, geriausia rinktis kavą, perkoštą per popierinį kavos filtrą, arba tirpią kavą – abi šios rūšys yra neutralios, kai kalbama apie cholesterolio kiekį kraujyje.“
Parengta pagal „BBC Science Focus“.
