Be asteroido smūgio prieš 66 milijonus metų. Ar dinozaurai būtų išgyvenę? ()
Mokslininkai mano, kad jei ne asteroidas, dinozaurai vis dar galėtų gyventi Žemėje.
© Picryl (atvira licencija) | https://www.pickpik.com/dinosaur-gad-mammal-dino-extinct-model-132864
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie tai rašo „LiveScience“.
Anksčiau buvo manoma, kad dinozaurų įvairovė pradėjo mažėti dar prieš tai, kai prieš 66 milijonus metų asteroidas sunaikino jų egzistavimą. Nauja analizė rodo, kad ši klaidinga išvada galėjo būti padaryta dėl klaidingų iškasenų duomenų.
Būtent fosilijų įrašai rodė, kad dinozaurų skaičius ir įvairovė mažėjo dar prieš asteroido smūgius kreidos periodo pabaigoje. Ši idėja buvo gana prieštaringa, nes kiti tyrėjai teigė, kad dinozaurai prieš asteroido smūgius gyveno gerai.
„Jau 30 metų diskutuojama, ar dinozaurai buvo pasmerkti ir išnyko prieš asteroido smūgi, ar ne?“, – sako pagrindinis autorius Chrisas Deanas, Londono universiteto koledžo paleontologas.
Nauja analizė rodo, kad mažas dinozaurų skaičius gali būti tiesiog menkų paleontologinių įrašų rezultatas.
|
Buvo ištirta apie 8000 įrašų. Šiaurės Amerikos fosilijos, datuojamos Kampano etapu (prieš 83,6–72,1 mln. metų) ir Mastrichto etapu (prieš 72,1–66 mln. metų), daugiausia dėmesio skiriant keturioms šeimoms: Ankylosauridae, Ceratopsidae, Hadrosauridae ir Tyrannosauridae.
Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad dinozaurų įvairovė pasiekė piką maždaug prieš 76 milijonus metų, o vėliau pradėjo mažėti dar prieš asteroido susidūrimą. Nuosmukis prasidėjo 6 milijonus metų prieš masinį išnykimą, kai sumažėjo visų keturių pasirinktų dinozaurų šeimų fosilijų kiekis.
Tačiau tuo pačiu metu nerasta jokių aplinkos pokyčių ar kitų veiksnių, galėjusių sukelti dinozaurų išnykimą, požymių.
Mokslininkai mano, kad Mastrichto etapo metu galėjo susidaryti nepalankios sąlygos fosilizacijai. Tokie veiksniai kaip Vakarų vidaus jūros kelio atsitraukimas ir Uolinių kalnų iškilimas galėjo sutrikdyti palaikų suakmenėjimo procesą. Tai galėjo sudaryti įspūdį, kad dinozaurų įvairovė ir gausa pradėjo mažėti.
„Dinozaurai mezozojaus pabaigoje (prieš 252–66 mln. metų) tikriausiai nebuvo neišvengiamai pasmerkti išnykimui. Jei ne šis asteroidas, jie vis dar galėtų dalytis šia planeta su žinduoliais, driežais ir jų išlikusiais palikuonimis – paukščiais“, – teigia tyrimo bendraautorius Alfio Alessandro Chiarenza, Londono universiteto koledžo paleontologas.
Tęsinys kitame puslapyje:
Dinozaurai ir žmonės
Tačiau tokiu atveju kyla klausimas, ar žmonės galėtų sugyventi su dinozaurais? Atsižvelgiant į mūsų šiuolaikinius santykius su dideliais mėsėdžiais, tokiais kaip liūtai, vilkai ir lokiai, tampa akivaizdu, kad žmonės ir plėšrūnai retai sutaria. Ir dažniausiai žmonės laimi, o gyvūnai išnyksta, sako Viktorija Arbour, šarvuotų dinozaurų ekspertė Karališkajame Ontarijo muziejuje.
Ji pabrėžia, kad net dideliems žolėdžiams sunku sugyventi su žmonėmis toje pačioje planetoje, nes mūsų rūšis sunaudoja per daug vietos maistui auginti ir namams statyti.
„Nenorime, kad dideli gyvūnai užplūstų šias erdves. Neįsivaizduoju, kad žmonės galėtų sugyventi su tokiais milžiniškais plėšrūnais kaip tiranozaurai. Mes net negalėjome sutarti su vilkais didelėje Šiaurės Amerikos teritorijoje ir gana sėkmingai juos išnaikinome, tarsi galėtume sutarti su plėšrūnais, kurie yra 70 kartų didesni už vilką“, – sako ekspertė.
Be to, dinozaurai gyveno ekosistemose, kurios neturi šiuolaikinių analogų. Kreidos periodu žolės ir pievos net nebuvo pasirodžiusios, kaip ir stambūs žinduoliai.
„Dinozaurai būtų buvę ateiviai mūsų pasaulyje. Jie išsivystė prieš dešimtis ar šimtus milijonų metų, kai Žemė buvo visiškai kitokia. Žemynai buvo skirtingose vietose, atmosfera buvo kitokia, augalai buvo kitokie. Jie galbūt visai nebūtų galėję išgyventi“, – padarė išvadą mokslininkė.
