Sukatalogizuotos aktyviausios vietos Visatoje (0)
Atnaujintas katalogas, kuriame suregistruotos pačios aktyviausios vietos Visatoje, kurias per pastaruosius dvejus metus pastebėjo „Fermi“ kosminis teleskopas. Pirmoji katalogo versija buvo paskelbta daugiau prieš metus, rašo bbc.co.uk.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Fermi“ kosminis teleskopas stebi gama spindulius – didžiausios energijos elektromagnetines bangas, kurios yra pačių ekstremaliausių sąlygų ir procesų požymis. Teleskopas užfiksavo 1873 gama spindulių šaltinius, iš kurių 589 yra iki šiol neidentifikuoti ir gali būti skleidžiami visiškai naujų kosmoso objektų.
Katalogo sudarymui vadovavęs NASA astrofizikas Dave'as Thompsonas sakė, jog darbo tikslas buvo ne tik išplėsti sąrašą.
„Naujasis katalogas yra visiškai naujas duomenų rinkinys. Iš naujo analizavome visus duomenis, sumažinome fono įtaką, sukūrėme naujus analizės metodus. Esame įsitikinę, kad tai yra ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai geresnis katalogas“, sakė astrofizikas.
Be to, naujasis katalogas yra tarsi kadras iš ekstremaliausių Visatos aplinkų raidos vaizdo įrašo.
„Labai svarbu suprasti, kad gama spindulių žemėlapis nėra statiškas, jis nuolat kinta. Esminis šios įrangos privalumas yra tai, kad galime nuolat stebėti visą dangų; kas tris valandas peržiūrime visą dangų, taigi, esama gana įdomių skirtumų tarp pirmųjų metų ir antrojo katalogo, o tai yra dangaus kaitos požymis“, sakė vienas iš „Fermi“ misijos vadovų Stevenas Ritzas.
Didžioji gama spindulių šaltinių dalis – 1095 iš 1873 – yra vadinamieji aktyvūs galaktikų branduoliai, kurie, kaip manoma, yra supermasyvios juodosios skylės galaktikų centruose.
Nors juodosios skylės labiausiai garsėja savo gebėjimu įtraukti materiją, jos taip pat gali generuoti medžiagos ir šviesos pliūpsnius. Toks šviesos pliūpsnis, nukreiptas tiesiai į Žemę, yra vadinamas blazaru.
Antrieji pagal populiarumą „Fermi“ užfiksuotų gama spindulių šaltiniai (tokių yra 572) yra „nežinomi“. Taip yra dėl to, kad mokslininkai blyksnių vietas palygino su kitais žinomais šviesos šaltiniais ir neaptiko nieko, kas galėtų skleisti gama spindulius. Tai yra ne kas kita, o šimtai kosminių mįslių, kurias dar reikės įminti.
„Spėčiau, kad tai yra ne viena šaltinių klasė, tikriausiai yra daug mums jau žinomų šaltinių tipų, mes tiesiog jų neidentifikavome kituose bangų ilgiuose. Ir galbūt esama naujų šaltinių tipų, kurie yra patys įdomiausi“, sakė S. Ritzas.
Mokslininkai ir toliau rinks bei analizuos duomenis, tačiau antrasis katalogas yra pats išsamiausias iki šios sudarytas pačių nesvetingiausių kaimynysčių Visatoje sąrašas, tik nežinia kas iš tiesų vyksta kai kuriose iš tų kaimynysčių.