„Išgyvena ten, kur pasiduoda net žuvys. Žmogaus dydžio“ (Video) ()
Nuostabus pasaulis, apie kurį beveik nieko nežinome.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=oRFdg0PW-NU
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kol žmonija užkariauja kosmosą, daugiau nei aštuonių kilometrų gylyje po vandens paviršiumi toliau slepiasi nuostabus pasaulis, apie kurį beveik nieko nežinome. O vienas paslaptingiausių jo padarų yra Alicella gigantea – didžiausias amfipodas planetoje, suaugusio žmogaus dilbio dydžio. Nepaisant kuklios išvaizdos, šis padaras gali būti daug dažnesnis ir svarbesnis, nei manė mokslininkai.
Alicella gigantea – tai giliavandenis krevetes primenantis vėžiagyvis, pirmą kartą atrastas XIX amžiuje. Jis gali užaugti iki 34 cm ilgio, todėl yra tikras milžinas tarp amfipodų, kurių dauguma neviršija 20 cm, o dažniausiai yra daug mažesni.
„Tai absoliučiai fantastiška, kai juos matai, nes amfipodai tikriausiai yra didžiausi ir pavojingiausi plėšrūnai giliavandenėje jūroje“, – sakė dr. Paige Maroni, pagrindinė projekto tyrėja iš Vakarų Australijos universiteto.
|
Šie padarai ėda viską, išgyvena ten, kur pasiduoda net žuvys, ir klesti daugiau nei 8000 metrų gylyje.
Anksčiau manyta, kad A. gigantea yra retai sutinkamas. Gali prireikti savaičių, ir net tada tik keli jų patenka į tinklus.
Tačiau naujas Vakarų Australijos universiteto tyrimas viską pakeičia. Remdamasi 195 istoriniais radiniais ir vandenynų gylio charakteristikomis, komanda iškėlė hipotezę, kad ši rūšis galėtų gyventi iki 59 % pasaulio vandenynų, apimančių visus pagrindinius vandenynų baseinus.
„Jei bandote rinkti amfipodus iš giliavandenių jūros gelmių, naudokite tai, kas jiems tikrai patinka, pavyzdžiui, negyvas žuvis, negyvus kalmarus arba ką nors riebaus“, – aiškina dr. P. Maroni.
Kai sąlygos bus tinkamos, amfipodų pasirodys šimtais – bet tik tuo atveju, jei pasirinksite tinkamą masalą. Alicella gigantea atveju tai vis dar iššūkis.
2023 m. Ramiojo vandenyno ekspedicijos metu tyrėjai sugebėjo pastatyti kameras Murray Rifto zonoje. Rezultatai buvo stulbinantys: pirmą kartą buvo užfiksuota dešimtys A. gigantea egzempliorių, visi susirinkę aplink masalą.
„Kai pagaliau įsivaizdavau juos kaip 20, o ne tik 1 ir 2, pagalvojau: „Gerai, galbūt jie nėra tokie reti“, – sakė dr. P. Maroni.
Genetinė analizė parodė, kad nepaisant to, kad juos skiria vandenynai ir žemynai, visi tirti A. gigantea egzemplioriai priklauso tai pačiai rūšiai.
„Maniau, kad atrasiu 7 naujas rūšis!“ – stebėjosi P. Maroni.
Šio stabilumo priežastis, anot jos, yra unikali giliavandenės jūros aplinka. Dešimtis milijonų metų viskas buvo beveik vienoda: stabili temperatūra, slėgis, srovės, deguonies lygis.
„[Giliavandenės jūros] aplinka yra tokia stabili, ir ji nesikeitė maždaug 30–40 milijonų metų, o galbūt ir ilgiau“, – sakė tyrėja.
Giliavandenė jūra yra didžiausia Žemės ekosistema, ir viskas, kas joje vyksta, tiesiogiai veikia pakrančių regionus, klimatą, pasėlius ir žuvininkystę.
„Daugelis žmonių nesuvokia, kad tai, kas dedasi giliavandenėje jūroje, 100 % paveikia tai, kas vyksta mūsų pakrančių zonose...“, – pabrėžia dr. P. Maroni.
Ji tikisi, kad tokie atradimai padės žmonėms suprasti, kad vandenynas nėra tuščia mėlyna sritis žemėlapyje, o gyvas, sudėtingas ir vis dar iš esmės nežinomas pasaulis.
