Tos nuostabios kosminės katastrofos. Žvaigždžių mirtys ir liekanos

nu sitas straipsnis tikriausiai skaitesi lengviausiai is visu 3 esu labai dekingas autoriui, kad netingi rasyt tokias apzvalgas lauksim tolesniu darbu

Labai idomus straipsnis! Kaip visad. P.S. Reikia prisitraukti viena zemes dydzio deimanta!!

Parsitraukus toki jis pigesnis uz zvyra paliktu

Straipsnis patiko, kaip ir visi kiti iš šio ciklo. Kuo daugiau ko nors perskaitau apie gravitaciją, tuo ji man didesnė mįslė. Kada nors galėtų pasirodyti straipsnis vien tik apie gravitaciją. (-:

Ačiū už pagyrimus , parašyti vien apie gravitaciją reikėtų rašyti apie bendrąją reliatyvumo teoriją ir panašius dalykus, kuriuos išmanau nepakankamai, kad ryžčiausi jų populiarinimui. Bet gal kada ateityje...

butu tiesiog nuostabu matyti daugiau straipsniu susijusiu su astronomija arba bendruoju reliatyvumo, nes vienintelis zmogus kuris buvo uzsiemes rasyti apie tai - Jogundas, neberaso

Stengiuosi rašyti Taip pat tikiuosi, kad ir daugiau įvairių sričių (tame tarpe ir astrofizikos) specialistų atsiras, kurie taip pat norėtų pasidalinti savo žiniomis

Ačiū už straipsnį, kaip visad - skaitosi kuo puikiausiai. Auga šiek tiek tų specialistų, tik klausimas ar bus norinčių bei sugebančių rašyti. Bet laikas parodys.

Pora žioplų gramatinių klaidelių: „Jeigu kolapsuojancios materijos masė mažesnė, nei trys Saulės, kolapsas sustoja, kai dėl didelio tankio visi protonai daugybė Žemės dydžio deimantų!“

Ačiū už pastabumą. Jau pataisyta.

Laiqua kaip visada savo stiliuke. Giriu, pritariu, nebaru! Tik va, man iškilo toks klausimėlis. Kas tai per Chandrasekhar'o riba (1,4 Saulės masių)? Vis apie ją girdžiu, ir keista, kad ji tokia universali. Ar neturėtų žvaigždės likimas priklausyti nuo kitų jos savybių? Negi arti tos ribos cheminė sudėtis ir panašiai nebeturi esminės įtakos? Gal arti jos apskritai nėra prasmės kalbėti apie cheminę sudėtį, nes ji dėl kažkokių priežasčių tampa daugmaž vienoda (suprantu, kad čia naivi idėja)?

Apie Čandrasekaro ribą kažkada tikrai buvau rašęs bloge, bet 'ant smūgio' neatgaminu, kur. Trumpai tariant, tai yra maksimali elektriškai neutralaus kūno masė (nepriklausomai nuo cheminės sudėties), kurios gravitacinį kolapsą gali sulaikyti elektronų degeneratyvusis slėgis. Nuo cheminės sudėties ji kaip ir nepriklauso, nes ar baltoji nykštukė būtų iš anglies ir deguonies, ar iš neono ir magnio, ji vis tiek yra elektriškai neutrali, ir neutronų tiek pat kiek protonų, taigi vienam elektronui tenkanti masė yra beveik vienoda. Ši riba priklauso nuo žvaigždės sukimosi; jei laikome, kad žvaigždė sukasi kaip kietas kūnas, tuomet ji gali padidėti iki maždaug 1,5-1,6 Saulės masių, o jei leidžiame žvaigždės sluoksniams suktis diferenciškai (panašiai kaip Saulėje), tai iš principo riba pranyksta, nes įmanoma sulaikyti bet kokio dydžio kūną nuo kolapso, jei jis tik sukasi pakankamai greitai (tikslių skaičiavimų šiuo atveju nežinau, tik taip skaičiau). Bet baltosios nykštukės neturėtų suktis labai labai greitai, nors ir greičiau, nei pagrindinės sekos žvaigždės. Taigi greičiausiai Čandrasekaro riba yra panaši į šį paprastai suskaičiuojamą limitą. Dar Čandrasekaro riba greičiausiai priklauso nuo magnetinio lauko stiprio. Magnetinis laukas sukuria papildomą slėgį, kuris pakelia šios ribos vertę, bet vėlgi nežinau detalių, kiek smarkiai. Greičiausiai nelabai, nes į magnetinius laukus tyrimuose dažniausiai atsižvelgiama tik kaip į perturbaciją, o ne į dominuojantį reiškinį.

Dėkui! Apie elektronų degeneratyvųjį slėgį kažkaip praleidau pro akis. Gaila, esu silpnas branduolio fizikoje, bet negi protonų ir neutronų santykis yra daugmaž konstanta, nepriklausomai nuo elemento? Ar čia kažkokie fundamentalesni dalykai - t.y., santykis žvaigždėse panašus, tik priklausomai nuo kartos, amžiaus, masės, skiriasi kaip jie susigrupuos? Be abejo, abejodamas Čandrasekaro ribos konstantiškumu, pirmiausia turėjau pagalvoti apie sukimosi greitį ir magnetinį lauką. Dabar gerokai aiškiau ;] Edit: berods supratau! Taigi kalbama apie elektriškai neutralius kūnus, o tomis pragariškomis sąlygomis iš p+ ir e- galima pagaminti n ;] Ar eilinįsyk klystu?

Jei lengvieji elementai gali tureti daugiau p nei n, pvz he3 tai sunkesnieji privalo tureti daugiau n nei p tam kad islaikyti branduoli stabilu, n galima sakyti veikia kaip klijai (gluonu saveika) p stumia p todel reikia n, be n nebutu sunkesniu atomu. Pvz uranium = 92p ir 145n. Galiausiai prieinama riba kada nesvarbu kiek n bet p saveika nugali del to neegzistuoja dar sunkesni stabilus atomai

Dar viena klaidelė. Žiūrėjau žiūrėjau ir ilgai nesupratau, ko trūksta pavadinime. Ogi žvaigdės, o ne žvaigdės.

pasižiūrėti. Tačiau baltosios nykštukės yra sudarytos iš anglies, deguonies, kartais dar ir neono bei magnio. Šių elementų n ir p santykis yra beveik lygus vienetui. Elektrinį neutralumą paminėjau tiesiog tam, kad būtų aišku, jog n ~= p = e. Iš protonų ir elektronų neutronai gaminami žvaigždei kolapsuojant į neutroninę, baltosiose nykštukėse tas nevyksta. Na o vienas elektronas, statistiškai žiūrint, kuria tam tikrą vienodą degeneratyvų slėgį, nepriklausomai nuo to, ar jis kažkada priklausė anglies, ar deguonies atomui.