Žaibo smūgis. Vos nepražudė NASA įgulos. Kas vyksta? (Video) ()
„Apollo 12“ astronautai išgyveno du žaibo smūgius į erdvėlaivį, kuris turėjo juos nuskraidinti į Mėnulį. NASA manė, kad žaibo smūgių pasekmės gali lemti astronautų mirtį jiems grįžus į Žemę. Tačiau Mėnulio keliautojai apie tai nieko nežinojo.
© NARA (atvira licencija) | https://en.wikipedia.org/wiki/File:Apollo_12_crew.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Netikėtas įvykis, įvykęs 1969 m., galėjo užgožti sėkmingą antrąjį NASA nusileidimą Mėnulyje. „Apollo 12“ misijos metu žaibas trenkė į pilotuojamą erdvėlaivį, esantį „Saturn V“ raketos viršuje, praėjus 36 sekundėms po pakilimo. Netrukus po to įvyko antrasis žaibo smūgis. Nepaisant to, astronautai sėkmingai įvykdė savo misiją, nusileido Mėnulyje ir grįžo į Žemę.
„Apollo 12“ misijos įgulą sudarė astronautai Charlesas Conradas, Richardas Gordonas ir Alanas Beanas. Misijos tikslas buvo antrą kartą žmonėms nusileisti Mėnulyje. Nusileidimo vieta Mėnulyje Audrų vandenyne nebuvo pasirinkta atsitiktinai. Mėnulio modulis su astronautais turėjo nusileisti toje pačioje vietoje, kur 1967 m. nusileido robotinis modulis „Surveyor 3“. Astronautai turėjo surinkti kai kurias modulio dalis ir grąžinti jas į Žemę. Būtent šis planas lėmė, kad reikėjo nustatyti konkrečią antrojo bandymo nusileisti Mėnulyje paleidimo datą.
|
1969 m. lapkričio 14 d. Kanaveralo kyšulyje orai nebuvo labai geri. Dangus buvo visiškai apsiniaukęs, lijo, o viršutinėje atmosferos dalyje pūtė labai stiprus vėjas. Tai nebuvo pati geriausia diena skrydžiui į Mėnulį, tačiau kitaip, norint pasiekti „Surveyor 3“ modulio nusileidimo vietą (kuris nusiledo Mėnulyje 1967 m.), paleidimo datą būtų tekę atidėti mėnesiui.
Raketa „Saturn V“ sėkmingai pakilo su erdvėlaiviu, kurį sudarė komandinis modulis Yankie Clipper ir mėnulio modulis Interpid su trimis astronautais. Viskas vyko pagal planą, tačiau praėjus 36 sekundėms po paleidimo, raketą trenkė žaibas. Žaibą greičiausiai sukėlė statinė iškrova, atsiradusi dėl tokių sudėtingų oro sąlygų. Raketos kilimo metu vėjas pūtė 280 km/val. greičiu – tai buvo stipriausias vėjas per „Apollo“ misijas.
Dėl žaibo smūgio į erdvėlaivį susidarė avarinė situacija. Kaip vėliau prisiminė Conradas, „viskas buvo normalu, o tada viskas pasidarė labai įdomu“. Žaibo smūgis sugadino erdvėlaivio kuro elementus, todėl jį maitino tik baterijos. Tokia instaliacija negalėjo tiekti pakankamai energijos normaliam sistemos veikimui. Tačiau astronautų laukė kita problema.
Praėjus 52 sekundėms po paleidimo, į erdvėlaivį trenkė antras žaibas, dėl kurio sugedo aukščio ir pagreičio valdymo sistemos. Astronautai neturėjo supratimo, kur jie yra ir kur jie keliauja.
NASA nebuvo pasiruošusi dvigubam žaibo smūgiui, tačiau misijos valdymo centro inžinieriaus Johno Aarono patarimas iš tikrųjų išgelbėjo misiją. Aaronas prisiminė, kad bandymo metu dėl elektros energijos tiekimo sutriko erdvėlaivio sistemos, ir jis žinojo, kaip tai ištaisyti. Alanas Beanas, vadovaudamasis NASA inžinieriaus patarimu, perjungė visas sistemas į atsarginį maitinimo šaltinį ir iš naujo paleido borto elektroniką.
Tai išsprendė problemą, ir komanda nustatė, kad greitintuvas nepažeistas, sėkmingai paleisdamas erdvėlaivį į orbitą. Iš ten astronautai pajudėjo Mėnulio link.
NASA nerimavo, kad žaibo smūgis galėjo sugadinti parašiutus, reikalingus erdvėlaiviui nusileisti Žemėje. Kadangi to nebuvo įmanoma sutaisyti, misija buvo tęsiama astronautams apie tai nežinant.
Paaiškėjo, kad baimės buvo bergždžios. 1969 m. lapkričio 19 d. NASA astronautai antrą kartą istorijoje nusileido Mėnulyje, atliko reikiamas užduotis ir lapkričio 24 d. sėkmingai grįžo į Žemę.
