„Jų skaičius viršijo 1000.“ Europos sostinėje aptiko gausius viduramžių pėdsakus ()
Atliekant kasinėjimus netoli senojo Oslo uosto, archeologai atrado tūkstančius išlikusių, vandeniu permirkusių odos gabalėlių, kurių amžius siekia beveik 700 metų. Kapšai, piniginės, batai ir kalavijų makštys, kurių amžius siekia XIII–XIV a., atskleidžia naują informaciją apie kasdienį gyvenimą viduramžių Norvegijoje.
© K. Møller Gray / Norvegijos Jūrų muziejaus nuotr. (Asmeninis albumas)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Praėjusią žiemą ir pavasarį Norvegijos jūrų muziejaus ir Norvegijos kultūros paveldo tyrimų instituto archeologai pradėjo kasinėjimus vietovėje, vadinamoje D2 – prieš planuojamą naujos mokyklos statybą.
Viduramžiais ši vieta buvo atvira vandens teritorija uoste, Alnos upės žiočių vietoje. Tačiau XIX a. ši teritorija buvo užversta žemėmis, siekiant sukurti daugiau sausumos – taip buvo išsaugoti ten išmesti daiktai ir sukurta archeologinis odos dirbinių lobynas.
Artefaktai į uostą greičiausiai pateko įvairiais keliais. Prekybininkai prarado gabenamas prekes, vaikai pamesdavo dubenėlius su maistu, o žmonės išmesdavo senus batus. Lengvi mediniai ir odiniai daiktai galėjo būti išmesti toliau aukštupyje – o tada galėjo būti nunešti upės srovės žemyn ir nusėsti uoste.
Drėgnas senojo uosto molis išsaugojo daugybę odinių artefaktų, kurie deguonies neturinčioje aplinkoje nesuiro. Iki šiol archeologai atrado daugiau nei 200 batų.
|
„Nebūtume nustebę, jei baigus tikrinti viską, ką radome, jų skaičius viršytų 1000“, – teigiama tinklaraščio įraše.
Daugelis batų yra nusidėvėję – o tai rodo, kad jie buvo sąmoningai išmesti. Vienas batas buvo gana didelis, atitinkantis 47 europietišką dydį. Kai kurie batai buvo papuošti odoje išraižytais ornamentais – bet dauguma buvo paprasti, rankomis siūti batai – su odiniu padu ir paprasta odine viršutine dalimi.
„Kai šiandien laikome vieną iš šių batų rankose, tarsi esame arti žmogaus, kuris juos avėjo, – rašo tyrėjai. – Tai tarsi viduramžių pėdsakas: konkretus įrodymas, kad žmogus gyveno ir vaikščiojo šiame mieste.“
Be batų, archeologai atrado 15 viduramžių rankinių ir piniginių. Dauguma šių rankinių buvo pakankamai mažos, kad jas būtų galima nešiotis prie diržo ar paslėpti po tunika.
Tyrėjai teigia, kad tiek moterys, tiek vyrai naudojo rankines kaip „praktiškus aksesuarus“ tuo metu, kai drabužiuose dar nebuvo kišenių.
Kapšeliuose buvo laikomi daiktai, reikalingi kasdien, pasakoja mokslininkai. Tai galėjo būti monetos, šukos, adata ir siūlai ar net mažas kryželis ar amuletas. Viduramžių žmonės, kaip ir mes, turėjo nešiotis daiktus su savimi, o odiniai kapšeliai leidžia mums suprasti, kaip žmonės organizuodavo savo kasdienį gyvenimą ir ką vertino, teigia tyrėjai.
Beveik visi viduramžių žmonės nešiojosi prie diržų pritvirtintus peilius. Archeologai taip pat rado keletą odinių makštų.
Vienas iš paskutiniųjų dalykų, kuriuos archeologai iškasė šioje vietoje šį pavasarį, buvo šuns skeletas. Tinklaraščio įraše mokslininkai pažymi, kad dauguma iš daugiau nei 3000 kaulų, kuriuos jie atkasė, buvo maisto atliekos, tačiau iš dalies išlikęs vidutinio dydžio šuns skeletas buvo netikėta staigmena.
„Kaulai neturi akivaizdžių nusidėvėjimo, ligos ar sužalojimų požymių, – rašo mokslininkai. – Bet yra gerai suaugę, o tai reiškia, kad šuo gyveno gerą gyvenimą, turėjo maisto ir tikriausiai net sulaukdavo paglostymų“.
Nors kasinėjimai jau baigti, mokslininkai tik dabar pradėjo tirti gausius radinius – jie tikisi gauti naujos informacijos apie viduramžių Oslą, rašo „Live Science“.
