Ryklių hibridai? Tyrėjai prie Kalifornijos krantų aptiko retą ryklių populiaciją ()
Netoli Kalifornijos krantų užfiksuotas neįprastas ryklys sužadino mokslininkų smalsumą. „Ryklių savaitės“ komanda leidosi į ekspediciją, siekdama išsiaiškinti, ar egzistuoja nauja, galbūt iki šiol nežinoma, ryklių rūšis, rašo „Live Science“.
© baechi (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/shark-south-africa-africa-ocean-5024680/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2019 m. ryklių tyrėjas Keithas Poe, pažymėdamas ryklius prie Kalifornijos krantų, netikėtai sugavo itin didelį juodą mako ryklį. Pasak „Live Science“, šis egzempliorius išsiskyrė iš įprastų trumpapelekių mako ryklių (Isurus paucus) ne tik dydžiu, bet ir spalva – jis buvo gerokai tamsesnis už paprastai tamsiai mėlynus ar pilkus, su balta apačia, žinomus mako ryklius.
Šis susidūrimas tapo naujos „Ryklių savaitės“ dokumentinės laidos „Bedugnės juodasis mako ryklys“ (angl. Black Mako of the Abyss) pagrindu. Laidoje tyrėjų komanda leidosi į ekspediciją, siekdama išsiaiškinti, ką tiksliai prieš šešerius metus sugavo K.Poe, ir ar vandenyne tikrai egzistuoja atskira, paslaptinga juodųjų mako ryklių populiacija.
Tarp galimų paaiškinimų, kodėl ryklys atrodė neįprastai, yra genetinės mutacijos bei teorija, jog trumpapelekių mako ryklių populiacija galėjo susikryžminti su kita rūšimi.
|
Šioje ekspedicijoje K.Poe dirbo kartu su aplinkosaugos mokslininke Kendyl Berna, jūrų biologu Tristanu Guttridge’u bei ryklio išpuolį išgyvenusiu Paulu de Gelderiu. Jie išplaukė 64 kilometrus į atvirą jūrą nuo Kalifornijos krantų, siekdami pritraukti šiuos paslaptingus plėšrūnus ir surinkti jų audinių mėginius genetiniams tyrimams.
Tyrimų metu komanda ryklius viliojo masalu, paskleidžiamu iš sraigtasparnio – tam panaudojama šimtai galonų žuvų mišinio. Taip pat buvo naudojamas specialus masalas, skirtas baltiesiems rykliams, norint patikrinti, ar į jį reaguos mako rykliai. Netikėtai pasirodė agresyvus, neįprastai tamsus mako ryklys.
Vaizdo įrašuose užfiksuotas ryklys atrodė turintis tiek trumpapelekio, tiek ilgapelekio mako ryklio savybių. Tai leido daryti prielaidą, kad gali būti kalbama apie ilgapelekius mako ryklius arba net apie hibridą – dviejų skirtingų mako ryklių rūšių palikuonį.
Skirtingai nei gerai žinomi trumpapelekių mako rykliai, ilgapelekių mako ryklių gyvenimo būdas lieka menkai ištirtas – jie dažniausiai aptinkami giliuose, nuo pakrančių nutolusiuose vandenyse. Jų kūnai yra lieknesni, o krūtinės pelekai – žymiai ilgesni ir tamsesni. Pastebėjimai prie Kalifornijos krantų – itin reti.
Norėdami geriau identifikuoti šiuos ryklius, tyrėjai panaudojo specialų masalą, kuris paskatino plėšrūnus išnirti į paviršių. Nors dauguma pasirodžiusių ryklių buvo įprasti trumpapelekių mako ryklių atstovai, vienas jų išsiskyrė neproporcingai ilgais krūtinės pelekais – tai vėlgi kėlė klausimą apie galimą rūšių hibridizaciją.
Nepaisant pastangų, komandai nepavyko paimti genetinių mėginių – rykliai buvo tiesiog per greiti. Tačiau net ir be analizės išlieka didelis susidomėjimas šiuo reiškiniu.
Ekspertai pažymėjo, kad trumpapelekių ir ilgapelekų mako ryklių kryžminimasis mažai tikėtinas. Nėra mokslinių įrodymų, kad šios dvi rūšys poruotųsi, o jei tai ir vyktų, tikėtina, kad jų palikuonys būtų nevaisingi.
„Skirtingos rūšys, kurių natūralios buveinės sutampa, paprastai nesikryžmina. Nors natūralus kryžminimasis gamtoje įmanomas ir kartais vyksta, tai dažniausiai būna ribotose vadinamosiose hibridinėse zonose. Hibridai gali išgyventi ir daugintis, kaip galbūt ir yra šiuo atveju, tačiau daugeliu atvejų jie būna mažiau prisitaikę nei grynųjų rūšių atstovai, todėl jų genetinė linija ilgainiui išnyksta“, – portalui „Live Science“ sakė Kvinslendo pirminės pramonės departamento vyriausiasis gyvūnų mokslo specialistas Jess A. T. Morganas.
