Šis tas apie mistiškąjį déjà vu (31)
Déjà vu – jausmas, kad dabartyje vykstantį momentą jau esi išgyvenęs anksčiau. Dažniausiai, pajutę, kad tam tikrą situaciją iki smulkmenų jau esame patyrę, šiek tiek sutrinkame, galvojame, kad tai kažkas keisto, mistiško. Tačiau netrukus užsimirštame ir gyvename toliau. Kitiems tai nėra taip paprasta – juos kankina jausmas, kad kažkada savo gyvenimą jie jau gyveno.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ką apskritai reiškia šis, kiek romantiškai ir mistiškai skambantis prancūziškas žodžių junginys déjà vu? Verčiant pažodžiui, déjà reiškia „jau“, o vu – „matyta“.
Terminas vartojamas tada, kai norima apibūdinti jausmą, kad viskas, kas vyksta esamu momentu, jau yra patirta anksčiau. Pavyzdžiui, pasijunti, kad esi jau lankęsis toje vietoje ar užsiėmęs tam tikra veikla, o iš tiesų tikrai žinai, kad tikrovėje to negalėjo būti ir visa tai iš tiesų vyksta pirmą kartą.
Panašiai déjà vu reikšmę aiškina ir Anne M. Cleary, déjà vu specialistė. Anot jos, šį jausmą patiria ne kiekvienas, tačiau tai atsitinka didesnei daliai žmonių. Kitos déjà vu ekspertės Akiros O'Connor, fenomeną tyrinėjančios St. Adrewso universitete Škotijoje, teigimu, dažniausiai šį jausmą linkę patirti paaugliai, nuovargio nualinti ir daug keliaujantys žmonės. O štai savo atminties stalčiukuose sukaupę kur kas didesnę patirtį vyresnio amžiaus žmonės déjà vu pajunta rečiau, rašo msn.com.
Dažniausiai, pajutę, kad tam tikrą situaciją iki smulkmenų jau esame patyrę, šiek tiek sutrinkame, galvojame, kad tai kažkas keisto, mistiško. Tačiau netrukus užsimirštame ir gyvename toliau. Kitiems tai nėra taip paprasta – juos kankina jausmas, kad kažkada savo gyvenimą jie jau gyveno.
„Nors tai skamba lyg smagus pokštas, lyg gyvenimas „Švilpiko dienoje“ – garsiame filme, kur viskas kasdien kartojasi iš naujo, tačiau tikrovėje toks jausmas yra labai nejaukus. Jis gali drastiškai pakeisti žmogaus elgesį“, – aiškina Akira O'Connor.
„Dažniausiai déjà vu pajuntamas, kai patiriama kas nors naujo, neįprasto. Todėl dėl déjà vu nejaukiai besijaučiantys žmonės ima tiesiog vengti naujų patirčių, taip siekdami apsisaugoti nuo nemalonaus pojūčio. Jie pasineria į be galo nuobodų gyvenimą, pavyzdžiui, nusprendę pažiūrėti filmą, jie renkasi vis tą patį, nes taip jie patiria mažesnį stresą ir jaudulį, kad vėl užklups déjà vu.
Tokiems žmonėms sunku pasiūlyti tinkamą gydymą. Dažnai tai susiję su atminties problemomis, kylančiomis senstant. Iš tikrųjų, toks jaudulys ir nejaukumas dėl déjà vu nėra itin stebinantis – juk tvirto paaiškinimo, kas sukelia déjà vu, nėra“ – pasakoja A. O'Connor.
Kolorado universiteto mokslininkai galimomis déjà vu patirties priežastimis įvardija tam tikras klaideles procese, kai smegenys apdoroja mus supantį pasaulį arba „trumpalaikę neurologinę disfunkciją – tokią, kaip spontaniška smegenų veikla, sukelianti nepagrįstą patirtumo jausmą ar trumpą detalios atminties priepuolį“. Tikėtina, kad egzistuoja ir daugiau įvairių priežasčių, o šį pojūtį sukelia visas jų spektras.
Kaip teigia A. O'Connor, dabar mokslininkams svarbiausia išsiaiškinti, kas lemia atotrūkį tarp jausmo, kad kažkas jau yra patirta anksčiau ir žinojimo, kad taip tikrai negali būti.
