Žvaigždę HD 44179 supa neparasta struktūra, vadinama Raudonuoju Keturkampiu. Tokią pravardę neįprastas darinys pelnė dėl savo formos ir spalvos, antžeminiais teleskopais užfiksuotos pirmosiose objekto fotografijose. Tačiau orbitinio teleskopo „Hubble“ kadrai liudija, jog, žvelgiant iš beorės erdvės, žvaigždė HD 44179 primena greičiau ne keturkampį, o ženklą X su sudėtingomis kopėčias primenančiomis pridėtinėmis dujinėmis struktūromis.

Raudonojo Keturkampio centre šviečia Saulės tipo žvaigždė, kurios laikas jau eina į pabaigą. Todėl ji į kosminę erdvę skleidžia dujas ir kitą medžiagą, iš kurių ir susiformavo charakteringas keturkampio formos ūkas.

Astronomai taip pat išsiaiškino, jog HD 44179 žvaigždė yra dvinarė: dvi sistemą sudarančios žvaigždės viena aplink kitą sukasi labai arti, tačiau tandemą dengia tankus dulkių šydas. Kokiu būdu tiksliai šio unikalaus Visatos objekto centre tūnantis branduolinis reaktorius savo aplinką sugebėjo susitvarkyti taip, jog ji įgytų tokią išskirtinę išvaizdą, mokslininkams tebelieka paslaptis.

Raudonasis Keturkampis yra neįprastas protoplanetiškojo ūko (angl. – „proto-planetary nebula“) pavyzdys. Ūko centre šviečia senos žvaigždės, kurios netrukus galutinai nusimes išorinius sluoksnius ir taps planetiškuoju ūku. Kai medžiagos nusimetimo procesai bus baigti, susidariusio planetiškojo ūko centre liks nepaprastai karšta baltoji nykštukė, o jos skleidžiamas ultravioletinis spinduliavimas nuspalvins ūką fantastišku švytėjimu.

Keturkampė žvaigždė nuo Žemės nutolusi per 2,3 tūkst. šviesmečių. Unikalią žvaigždę galingu teleskopu galima surasti pietų pusrutulyje matomame Vienaragio žvaigždyne.

Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com

Anksčiau publikuotos ciklo dalys:

Kosminiai 2010-ųjų „Hubble“ šedevrai (1): tobuliausia geometrinė struktūra
Kosminiai „Hubble“ šedevrai (2): „žvaigždžių lopšelio“ bokštas 

Komentarai (1)