Šokiruojantis tyrimas: kodėl mes pamirštame savo gimtąją kalbą? ()
Gimtoji kalba yra pirmoji kalba, kurią žmogus išmoksta – ir paprastai ji yra svarbi jo tapatybės dalis, leidžianti jam bendrauti su šeima ir draugais bei puoselėti savo kultūrą ir paveldą. Bet ar įmanoma pamiršti gimtąją kalbą – pavyzdžiui, jei persikeliate į kitą regioną ar šalį ir pradedate kalbėti kitu dialektu ar kalba?
© wal_172619 (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/letters-sculpture-art-language-7768090/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lingvistai šį reiškinį vadina „gimtosios kalbos nykimu“ – arba procesu, kurio metu laikui bėgant gimtosios kalbos žinios silpnėja – galbūt dėl to, kad ji nenaudojama taip dažnai.
Ekspertai teigia, kad tam tikromis aplinkybėmis galima pamiršti gimtąją kalbą – ypač jei maži vaikai persikelia į kitą šalį ar regioną, kur kalbama kita kalba.
Puikus pavyzdys yra maži vaikai, kuriuos įvaikina kituose šalyse gyvenančios šeimos. Pavyzdžiui, 2003 m. žurnale „Cerebral Cortex“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad vaikai, gimę Korėjoje, bet įvaikinti prancūzų šeimų, kai jiems buvo nuo 3 iki 8 metų, sulaukę 30 metų korėjiečių kalbą suprato ne geriau nei gimtakalbiai prancūzai, kurie niekada nebuvo susidūrę su šia kalba.
|
Tačiau kuo vyresnis asmuo perkeliamas, tuo didesnė tikimybė, kad jis išlaikys gimtąją kalbą – nes bus įgijęs daug tvirtesnį pagrindą, sako lingvistikos profesorė iš Jungtinės Karalystės Sautamptono universiteto Laura Dominguez. Todėl mažai tikėtina, kad paauglys ar suaugęs žmogus pamirštų visą kalbą.
Iš tiesų tyrimai rodo, kad žmonės yra mažiau linkę prarasti gimtąją kalbą po to, kai pasiekia paauglystę (mergaitės – tarp 8 ir 13 metų, berniukai – tarp 9 ir 14 metų). Taip greičiausiai yra dėl to, kad po šio amžiaus mūsų smegenys tampa brandesnėmis ir mažiau lanksčiomis bei imliomis pokyčiams.
Tačiau pasak L. Dominguez, net ir po trumpo laiko tarpo labiausiai linkusi išnykti gimtosios kalbos dalis yra žodynas.
Pavyzdžiui, tarkime, kad esate studentas, kuris semestrą praleido Ispanijoje. Grįžęs namo, galite pastebėti, kad jums reikia šiek tiek daugiau laiko prisiminti, kaip pasakyti tam tikras frazes ar žodžius gimtąja kalba, teigia mokslininkė. Tačiau tai nereiškia, kad visiškai pamiršote šiuos gimtosios kalbos žodžius.
L. Dominguez pažymi, kad smegenims tiesiog reikia šiek tiek daugiau laiko juos prisiminti. Tai tarsi jūsų smegenys turėtų išrūšiuoti du skirtingus žodynus. Tačiau, kai vėl visiškai pasinersite į gimtąją kalbą – šiuo atveju grįžę namo – tai darysite greičiau.
Mokslininkė priduria, kad kalbos sritis, kuri yra šiek tiek atsparesnė užmiršimui nei žodynas, yra gramatika.
Pavyzdžiui, 2023 m. žurnale „The Language Learning Journal“ paskelbtame tyrime L. Dominguez ir jos kolegos nustatė, kad ispanų kalbos gimtakalbiai, kurie anglų kalbą vartojo kaip antrąją kalbą, po daugiau nei 15 metų gyvenimo Jungtinėje Karalystėje nepakeitė savo ispanų kalbos esamojo laiko vartojimo, kuris skiriasi nuo anglų kalbos esamojo laiko vartojimo.
Tyrimai taip pat rodo, kad panašus principas taikomas ir antrosios kalbos, su kuria prarandamas ryšys, užmiršimui – kuris priklauso nuo to, kiek iš pradžių išmokote ir kiek laiko ją mokėtės. Bet grįžus prie jos, galima nustebti, kiek daug prisimenama, sako vystymosi lingvistikos profesorė Edinburgo universitete (JK) Antonella Sorace.
„Sąmoningai galime jausti, kad viską pamiršome, bet mūsų smegenys žino geriau“, – sako ji.
Ir atvirkščiai – žmonės, sergantys tokiomis ligomis kaip demencija, kurie yra dvikalbiai, gali būti labiau linkę painioti kalbas ir grįžti prie vienos gimtosios kalbos vartojimo. Pastarasis reiškinys žinomas kaip kalbos grįžimas ir gali įvykti net visą gyvenimą vartojus abi kalbas, rašo „Live Science“.
