Pribloškiantis atradimas. Vandenyno dugne stovi tokia masyvi struktūra, kad keičia Ramiojo vandenyno žemėlapį (Foto) ()
Vandenynų gelmės vis dar slepia neįtikėtinas paslaptis.
© NOAA Ocean Exploration (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/OceanExplorationResearch/posts/pfbid08aL1NWW3A3nFTJnnR4L9FqRmBANHhn8dT9AonzBVDVYGMvTHP2g3q7wxnsaBKDtPl
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po vakarinio Ramiojo vandenyno paviršiumi mokslininkai aptiko formaciją, kurios mastai gali nustebinti net didžiausius povandeninių tyrinėjimų skeptikus. Maždaug už 400 kilometrų į šiaurę nuo Palau – nedidelės salų valstybės į rytus nuo Filipinų – buvo atrasta įspūdinga struktūra. Nors pirmieji signalai apie jos egzistavimą pasirodė dar 2023 metais, tik dabar pavyko tiksliai įvertinti tikrąjį šio radinio mastą.
Povandeninis milžinas, siekiantis kelis kilometrus
Naujai atrastas po vandeniu stūksantis kalnas iškyla apie 4200 metrų – nuo abisinės lygumos, esančios 4400 metrų gylyje, iki viršūnės, pasislėpusios vos 244 metrus po vandens paviršiumi. Palyginimui, ši formacija yra beveik perpus žemesnė už Everesto kalną, tačiau, priešingai nei Himalajų milžinas, ji visa pasilieka po Ramiojo vandenyno bangomis.
|
Apie atradimą pranešė JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA).
Šis netikėtas radinys padarytas ekspedicijos „Beyond the Blue“ metu, tiriant Palau nacionalinio jūrų draustinio gelmes. Mokslininkai pasitelkė pažangią daugiapločių spindulių sonarų technologiją, leidžiančią itin tiksliai žemėlapiuoti jūros dugną. Po vandeniu esančios kalnų grandinės paprastai yra užgesę ugnikalniai, kurie niekada neiškilo virš vandens arba bėgant šimtmečiams vėl buvo apsemti. Manoma, kad pasaulio vandenynuose gali būti net apie 100 tūkstančių tokių formacijų, tačiau iki šiol ištyrinėta mažiau nei dešimtoji procento jų dalis.
„Keista pagalvoti, kad jei aktyviai netirtume šių formacijų, net neįtartume, jog kalnas, siekiantis pusę Everesto aukščio, yra tiesiai po mūsų kojomis“, – sako NOAA jūrų politikos pareigūnas Garretas O’Donnellis.
Kokias paslaptis dar slepia gelmės?
Mokslininkai teigia, kad naujai sudarytas žemėlapis padės nukreipti nuotoliniu būdu valdomus povandeninius aparatus, kurie leis dar detaliau ištirti šią nepaprastą struktūrą. Ir nors technologijos sparčiai tobulėja, sunku patikėti, kaip mažai vis dar žinome apie povandeninį pasaulį.
„Negaliu nustoti galvoti apie gyvybės įvairovę ir geologinius darinius, slypinčius po mumis – nepaliestus ir dar neatrastus“, – priduria O’Donnellis.
Šio milžiniško povandeninio kalno atradimas aiškiai parodo, kad vandenynai tebėra kupini neišmatuojamų paslapčių. Net šiuolaikinių technologijų ir palydovų eroje jūrų gelmės išlieka viena iš paskutinių tikrai neištirtų Žemės vietų. Kas dar gali slypėti šiose tamsiose bedugnėse? Tokiais atvejais neretai pasigirstantys (ir ne visai klaidingi) teiginiai, jog Visatą pažįstame geriau nei vandenynus, atrodo kur kas realesni. O tolimesni tyrimai gali atnešti dar įdomesnių atradimų – ypač žvelgiant į ankstesnių ekspedicijų rezultatus.
