Atrado „antrąjį Mėnulį“! Skrieja aplink Žemę jau 60 metų. Kas vyksta? ()
Mūsų planeta jau kelis dešimtmečius turi kitą palydovą, tačiau jis buvo atrastas tik neseniai. Kodėl dangaus kūnas taip ilgai liko neatrastas ir į kokius klausimus dabar turi atsakyti tyrėjai?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„EarthSky“ duomenimis, Havajuose esančios Pan-STARRS observatorijos astronomai 2025 m. rugpjūčio 29 d. pastebėjo nedidelį kosminį objektą, kuris buvo pavadintas 2025 PN7.
Įdomiausia, kad išanalizavę archyvinius vaizdus, mokslininkai išsiaiškino, kad 2025 PN7 jau 60 metų skrieja stabilia orbita netoli Žemės. Jis liko nepastebėtas, nes yra labai mažas ir juda specialia orbita.
„Tai labai sunkiai stebimas objektas. Jį galima pamatyti tik tada, kai jis priartėja kuo arčiau mūsų planetos, kaip ir šią vasarą. Tokie „matomumo langai“ yra reti“, – sako Carlosas de la Fuente Marcosas, Madrido universiteto tyrėjas.
Kas yra kvazipalydovas?
|
Kitaip nei Mėnulis, kuris skrieja aplink Žemę, kvazipalydovai iš tikrųjų skrieja aplink Saulę. Tačiau jų orbitos yra tokios panašios į Žemės, kad jie lieka arti mūsų planetos, tarsi būtų su ja susieti gravitacijos.
NASA duomenimis, 2025 PN7 yra vidutiniškai 384 400 km atstumu nuo mūsų (beveik taip pat toli kaip Mėnulis), o kartais gali priartėti net iki 299 337 km.
Remiantis skaičiavimais, 2025 PN7 yra mažiausias iš žinomų Žemės kvazipalydovų. Jo skersmuo tesiekia 19–30 metrų. Remiantis skaičiavimais, dabartinėje orbitoje jis išliks dar apie 60 metų, o po to Saulės gravitacija vėl jį patrauks į tolimesnę trajektoriją.
2025 PN7 yra vienas iš nedaugelio žinomų kvazipalydovų. Garsiausias iš jų yra Kamoaleva, kuris laikomas galimu mūsų Mėnulio fragmentu.
