Paukščių Tako galaktikoje – tūkstančiai uždelsto veikimo bombų (1)
Tos bombos – specifinio tipo baltosios nykštukės, jau pasiruošusios sprogti supernovomis, tačiau sprogimo momentą nukėlusios į netolimą ateitį. Harvardo-Smitsono astrofizikos centro mokslininkai mano, jog jiems pavyko rasti atsakymą į mįsles, kurias užminė kai kurie keisti Ia supernovų tipo sprogimai, įvykstantys tuomet, kai destabilizuojasi senos, kompaktiškos žvaigždės – baltosios nykštukės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Baltoji nykštukė gali auginti savo masę, siurbdama kaimyninės žvaigždės medžiagą. Kai baltosios nykštukės masė viršija vadinamąją Čandrasekaro ribą (1,4 Saulės masės), ji virsta supernova.
Tokiu atveju netoli sprogimo vietos turėtų būti šiek tiek vandenilio ir helio – medžiagos, taip ir nespėjusios pakliūti į baltąją nykštukę dar iki jos sprogimo. Be to, supernovos apylinkėse turėtų būti ir „žvaigždė-donorė“. Tačiau šios aplinkybės būna ne visada.
Šiems supernovų keistumams paaiškinti mokslininkai paruošė keletą prielaidų. Tiesa, Ia tipo supernovų sprogimo mįslės gana lengvai paaiškinamos tuo atveju, jei atkreipiamas dėmesys į baltosios nykštukės sukimąsi.
Ryjant medžiagą, nykštukės išoriniai sluoksniai įsisuka vis labiau. Tokia sukimosi dinamika užkerta kelią gravitaciniam žvaigždės kolapsui. Mokslininkų skaičiavimu, pasiekusi tam tikrą sukimosi greitį, baltoji nykštukė gali peržengti Čandrasekaro ribą išvengdama sprogimo ir masę auginti toliau.
O kai dujos tokios netipiškos baltosios nykštukės apylinkėse baigsis, sustos ir akrecijos bei masės augimo procesai. Tai reiškia, jog ims lėtėti ir baltosios nykštukės sukimosi aplink savo ašį dažnis. Lėtėjimas gali tęstis milijonus ar net milijardus metų. Per tą laiką baltąja nykštuke gali virsti ir kaimyninė „žvaigždė-donorė“. Tandemą supančios dujos tokiu atveju visiškai išsisklaido. Sprogimu tokia situacija dvinarėje sistemoje baigsis tuomet, kai pirmosios nykštukės sukimosi greitis sulėtės iki tam tikros lemtingos ribos. Panašiai kaip holivudiniame trileryje „Greitis“ apie užminuotą autobusą, kuris sprogs tuomet, kai ims važiuoti lėčiau, nei užprogramavo teroristai.
Astronomų skaičiavimu, gimtojoje mūsų galaktikoje, keleto tūkstančių šviesmečių spinduliu tokių uždelsto veikimo bombų gali būti dešimtys, o visame Paukščių Take – tūkstančiai. Jei kuris iš tokių sprogmenų destabilizuotųsi ir virstų supernova, Žemei toks blyksnis galėtų turėti kur kas rimtesnių pasekmių, nei prieš keletą dienų už 21 mln. šviesmečių, kitoje galaktikoje sprogusi supernova, kuri yra arčiausiai Žemės sprogusi supernova modernios astronomijos istorijoje.
Tiesa, kol kas mūsų galaktikoje į šios teorijos rėmus telpančių uždelsto veikimo supernovų neaptikta. Tačiau kitose galaktikose tokių atvejų būta, ir visai neseniai. Pernai astronomai naktiniame danguje užfiksavo rekordinės Ia tipo supernovos sprogimą. Šios anomalijos „autorė“ svėrė 2,1 Saulės masės.
Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com