Nauji ES reglamentai. Visiems laikams pamirškite šiuos maisto produktus (6)
Dideli pokyčiai maisto pramonėje.
© Pexels (atvira licencija) | https://www.pexels.com/photo/ham-burger-with-vegetables-1639557/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos Parlamentas balsavo už tai, kad augalinės kilmės produktams būtų uždrausta vartoti tokius terminus kaip „mėsainis“ ir „dešra“. Tai smūgis dinamiškai augančiai pramonei, kurios metinės pajamos Europoje jau viršija 5 mlrd. eurų. Mėsos pramonė švenčia, bet ne visi ploja.
Kalbama ne tik apie pavadinimus. Už šio sprendimo slypi kova dėl Europos maisto rinkos formos – tarp tų, kurie palaiko tradicijas, ir tų, kurie investuoja į inovacijas ir augalines alternatyvas. Produktai, kurie apsimeta mėsa, jau daugelį metų populiarėja tarp sveikata ir klimatu besirūpinančių vartotojų. Tačiau dabar jie rizikuoja prarasti savo pripažinimą. Europos Parlamentas ką tik žengė pirmąjį žingsnį link teisinio kalbos pakeitimo.
Trečiadienį (spalio 8 d.) vykusiame plenariniame posėdyje Strasbūre Europos Parlamentas balsavo dėl pataisos, draudžiančios vartoti su mėsa susijusius terminus, tokius kaip „mėsainis“, „kepsnys“ ar „dešra“, augalinės kilmės produktų kontekste. Už pasiūlymą balsavo 355 EP nariai, o prieš – 247.
|
Pagal pakeitimą šie terminai bus skirti tik produktams, kurių sudėtyje yra mėsos. Augalinių alternatyvų gamintojai turės ieškoti naujų pavadinimų, o tai gali reikšti visišką jų rinkodaros ir įvaizdžio strategijų pertvarką.
Pataisą parėmė dešiniųjų pažiūrų atstovė Prancūzijos europarlamentarė Celine Imart, kuri, be politinės karjeros, taip pat ir ūkininkauja.
„Vadinkime daiktus tikraisiais vardais. Kiekvienas turi teisę valgyti alternatyvius baltymus – iš augalų, laboratorijų, tofu ar vabzdžių miltų. Tačiau vadinti tai „mėsa“ klaidina vartotojus“, – prieš balsavimą EP sakė ji.
Gyvulininkystės ir mėsos pramonės organizacijos, ypač Prancūzijoje, išreiškė paramą draudimui. Daugelis mėsos gamintojų augalinės kilmės alternatyvas laikė nesąžininga konkurencija. Jie atkreipė dėmesį, kad šių produktų pavadinimai apibūdinami kaip „mėsa“, tačiau nepatiria su tuo susijusių išlaidų.
Nepaisant stipraus žemės ūkio bendruomenės lobizmo, pataisa nebuvo sutikta vieningo entuziazmo. Prieš ją balsavo Europos Parlamento nariai iš žaliųjų, kairiųjų ir kai kurių centro dešiniųjų. Vokietijos maisto pramonė, didžiausia augalinės kilmės produktų rinka Europoje, taip pat garsiai protestavo.
Net EPP frakcijos, kuriai priklauso Imart, lyderis pripažino, kad draudimas „visiškai nebuvo prioritetas“. Nepaisant to, pataisa buvo priimta be jokių didesnių problemų.
Parlamento priėmimas yra tik pirmas žingsnis, nes prieš įsigaliojant reglamentams, dėl jų dar turi susitarti 27 Europos Sąjungos valstybės narės. Tai atveria kelią intensyvioms deryboms, kurios gali pakeisti ar net blokuoti galutinę draudimo formą.
Iki tol etikečių keisti nereikia. Tačiau daugeliui įmonių tai jau yra ženklas, kad verta pradėti ruoštis įvairiems scenarijams.
Augalinių alternatyvų gamintojams – nuo pasaulinių prekių ženklų iki vietinių startuolių – šis sprendimas gali reikšti milijonus, skirtų prekės ženklo keitimui, naujoms pakuotėms ir reklamos kampanijoms. Vartotojai, kurie intuityviai suprato, su kuo susiduria, dėka pavadinimų, taip pat gali prarasti.
Ilgainiui tai taip pat gali būti kliūtis augalinės kilmės inovacijų plėtrai Europoje. Nors kiti pasaulio regionai teikia pirmenybę lankstumui ir naujų maisto kategorijų plėtrai, ES gali siųsti priešingą signalą.
Mėsainis,kuris negali būti mėsainiu? Daugeliui tai atrodo absurdiška, tačiau kitiems tai – rinkos sąžiningumo klausimas. Vienas dalykas tikras: šis sprendimas sukels reakcijų laviną, o Strasbūro balsavimo atgarsiai dar ilgai atlieps Europos verslą.
