Mėnulyje. Atrastas neribotos energijos šaltinis. „Jis gali pakeisti gyvenimą Žemėje“ ()
Helio izotopas helis-3, galėtų būti naudojamas kaip neribotos energijos šaltinis. Tai taip pat galėtų padėti įtvirtinti nuolatinę žmonių buvimą Mėnulyje.
© Ekrano kopija | https://x.com/exterrajsc/status/1963597112291332464/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jungtinės Valstijos ir Kinija lenktyniauja dėl sugrįžimo į Mėnulį. Abi supervalstybės tikisi pasiekti Mėnulio paviršių atitinkamai iki 2028 ir 2030 metų, ir ši konkurencija gali turėti toli siekiančių geopolitinių pasekmių.
Tuo pačiu metu privati Amerikos bendrovė „Interlune“ planuoja Mėnulyje išgauti labai vertingą išteklių – helį-3. Tai galėtų ne tik paspartinti Mėnulio vystymąsi, bet ir padėti sukurti Mėnulio ekonomiką, taip pat pakeisti gyvybę Žemėje.
Helis-3, stabilus helio izotopas, yra labai paklausus išteklius, nes jis gali būti naudojamas kaip kuras branduolių sintezės reaktoriuose, siekiant pagaminti praktiškai neribotą branduolių sintezės energiją tiek Žemėje, tiek Mėnulyje. Helis-3 taip pat gali būti naudojamas kvantiniams kompiuteriams aušinti.
|
Helis-3 Žemėje yra labai retas, tačiau mokslininkai mano, kad Mėnulyje jo gali būti gausu. Manoma, kad helis-3 yra Mėnulio regolito – dulkių ir uolienų mišinio, dengiančio Mėnulio paviršių, – komponentas. Jis Mėnulyje atsirado dėl saulės vėjų, kurie milijardus metų bombardavo Žemės palydovo paviršių.
„Interlune“ jau gauna užsakymus išgauti helį-3 iš Mėnulio paviršiaus, nors šio vertingo ištekliaus gavybos procesas dar nėra sukurtas. Anksčiau šiais metais „Interlune“ pristatė kasybos mašinos, skirtos heliui-3 išgauti Mėnulyje, prototipą.
Tačiau „Interlune“ vis dar turi įrodyti helio-3 išgavimo Mėnulyje ekonominį pagrįstumą. Pirma, bendrovės kasybos mašinoms gali tekti perdirbti milijonus tonų Mėnulio regolito, kad išgautų pakankamai helio-3, nes tiksliai nežinoma, kiek šio vertingo ištekliaus yra Žemės palydove. Antra, reikalingos įrangos pristatymas į Mėnulį gali būti astronomiškai brangus.
Helis-3 galėtų leisti šalims išlaikyti nuolatinį žmonių buvimą natūraliame Žemės palydove, o tai, pasak ekspertų, galėtų nulemti ilgai trunkančių kosmoso lenktynių nugalėtoją. Mėnulio bazės negalėtų visiškai pasikliauti saulės baterijomis elektros energijos gamybai, nes Mėnulio naktis trunka dvi Žemės savaites. Todėl elektros energijai gaminti geriau būtų naudoti branduolinius arba branduolių sintezės reaktorius.
Nors privačios įmonės jau sudaro sandorius dėl vertingų išteklių gavybos ir pardavimo Mėnulyje, vis dar lieka daug iššūkių. Vis dar neaišku, kada NASA galės sukurti reikiamą infrastruktūrą Mėnulio orbitoje, kad būtų galima plėtoti Mėnulio ekonomiką.
Taip pat tiksliai nežinoma, kiek helio-3 yra Mėnulyje, jau nekalbant apie tai, kaip jį panaudoti kaip branduolių sintezės energijos šaltinį.
Vis dėlto „Interlune“ ruošiasi kitais metais į Mėnulio paviršių, naudodama „Astrobotic“ „Griffin“ nusileidimo modulį, dislokuoti specialią multispektrinę kamerą, kad būtų galima įvertinti helio-3 koncentraciją Mėnulio regolite.
