Tai – proveržis. Europa ruošia tikrą monstrą. Naujasis „NewAthena“ ()
Astronomai neabejoja, kad artėja didelis proveržis Visatos tyrimuose.
© Ekrano kopija | https://x.com/esascience/status/1788833880683729274/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujoji Europos kosmoso observatorija „NewAthena“ atskleis didžiausias juodųjų skylių paslaptis. Tikimasi, kad prietaisas aptiks šimtus tūkstančių jų.
Portugalijos mokslininkai iš Astrofizikos ir kosmoso mokslų instituto Lisabonoje prognozuoja, kad „NewAthena“ teleskopas, Europos kosmoso agentūros (ESA) naujoji rentgeno spindulių observatorija, aptiks iki 250 000 aktyvių galaktikos branduolių (AGN) – supermasyvių juodųjų skylių centrų. Tai leis pirmą kartą taip detaliai ištirti šiuos paslaptingus objektus, kurių istorija siekia laikus, kai Visatai buvo mažiau nei milijardas metų, ir atskleisti pirmųjų galaktikų gimimą.
„NewAthena“ misija, anksčiau žinoma kaip ATHENA, yra kitas Europos kosminių observatorijų evoliucijos žingsnis, daugiausia dėmesio skiriant rentgeno spindulių stebėjimams. Teleskopas, aprūpintas pažangiu plataus lauko vaizdo detektoriumi, kartografuos karštų dujų struktūras, kurių temperatūra siekia milijonus laipsnių, ir ieškos supermasyvių juodųjų skylių požymių tolimose galaktikose.
|
Misijos startas numatytas 2037 m. Įrenginys nuskaitys vos 10 kvadratinių laipsnių dangaus plotą, tačiau su precedento neturinčiu tikslumu ir jautrumu. Portugalija atlieka pagrindinį vaidmenį šiame projekte, kurdama novatoriškas aptikimo sistemas Europos kosmoso agentūrai. Tai galėtų padėti Europai tapti pasauline juodųjų skylių tyrimų lydere.
Mokslininkai sukūrė virtualų dangaus rentgeno spindulių katalogą, imituodami aktyvių juodųjų skylių skleidžiamą spinduliuotę, kad patikrintų „NewAthena“ galimybes. Portugalijos komandos tyrimas, paskelbtas prestižiniame žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“, pagrįstas kosmologinėmis simuliacijomis, atliktomis vykdant projektą „IllustrisTNG“. Rezultatai rodo, kad teleskopas atras apie 250 000 aktyvių galaktikos branduolių (AGN), įskaitant 20 000, atsiradusių maždaug prieš 2 milijardus metų po Didžiojo sprogimo, ir 35, atsiradusius vos prieš milijardą metų.
Svarbu pabrėžti, kad šios pastarosios juodosios skylės buvo aptiktos vadinamojoje rejonizacijos epochoje, kai pirmosios žvaigždės ir galaktikos jonizavo neutralų vandenilį kosmose. Rentgeno spinduliai yra neįkainojama priemonė ieškant šių tolimų juodųjų skylių, nes jų akrecijos diskuose besisukanti medžiaga įkaista iki ekstremalių temperatūrų ir spinduliuoja didelės energijos fotonus. Šiuo metu, tokių teleskopų kaip „Chandra“ ir „XMM-Newton“ dėka, artėjame prie šių ankstyvųjų objektų stebėjimo ribos, tačiau „NewAthena“ pralauš šią kliūtį ir sudarys sąlygas atlikti statistinę AGN populiacijos analizę rejonizacijos epochoje.
Kaip pabrėžia José Afonso iš Lisabonos universiteto, tai leis mums suprasti, kaip supermasyvios juodosios skylės formavo pirmųjų galaktikų formavimąsi, išspręs vieną didžiausių astrofizikos paslapčių ir atsakys į klausimą, „ar juodosios skylės atsirado prieš galaktikų formavimąsi, ar tik vėliau atsirado jų centruose“. Kaip matome, vienas didžiausių iššūkių išlieka galaktikų ir jų centrinių juodųjų skylių evoliucijos klausimas.
Astronomai svarsto, ar gigantiškos masės, milijardų Saulių dydžio, atsirado tiesiai po Didžiojo sprogimo, pritraukdamos materiją ir sukurdamos aplink save galaktikas, ar galaktikos susiformavo pirmiausia, o skylės išaugo iš jų branduolių?
Atrasdama šiuos pirmapradžius objektus, „NewAthena“ gali pateikti atsakymą į kosminę „vištos ar kiaušinio“ dilemą.
