Milžiniškos bangos per dvi savaites nuslinko per pusę Žemės rutulio. Mokslininkai perspėja apie naują grėsmę ()
Europos kosmoso agentūros palydovai užfiksavo reiškinį, dar kartą parodžiusį, kokios galingos gali būti gamtos jėgos.
© Schäferle (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/wave-ocean-sea-storm-tsunami-1913559/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jūra gali būti bauginanti, tačiau tai, kas buvo užfiksuota 2024 metų gruodį, pranoko drąsiausius lūkesčius. Kai vėtra siautėjo atviroje jūroje, Europos kosmoso agentūros palydovai užfiksavo reiškinį, dar kartą parodžiusį, kokios galingos gali būti gamtos jėgos.
Didžiausia audra per dešimtmečius
Per mokslininkų „Eddžiu“ pavadintą audrą buvo užregistruotos bangos, kurių vidutinis aukštis siekė apie 19,7 metro. Palyginimui – įprastos cunamio bangos retai viršija 3 metrus, nors ypač ekstremaliomis sąlygomis gali pasiekti net 30–50 metrų. Tai aukščiausios bangos, kurios per pastarąjį dešimtmetį buvo užfiksuotos iš kosmoso. Reiškinio mastas buvo ne mažiau įspūdingas nei jo jėga – bangavimas driekėsi apie 24 000 kilometrų, nuo Šiaurės Ramiojo vandenyno per Dreiko sąsiaurį iki tropinio Atlanto. Vos per dvi savaites šios milžiniškos vandens masės įveikė atstumą, prilygstantį daugiau nei pusei Žemės rutulio.
|
Prancūzijos Fizikinės ir kosminės okeanografijos laboratorijos mokslininko Fabrice’o Ardhuino vadovaujama komanda pasitelkė duomenis iš kelių palydovų – SWOT, SARAL, Jason-3 bei Copernicus programos. Jų analizės rezultatai suabejojo iki šiol galiojusiomis prielaidomis apie energijos perdavimą vandenynuose. Paaiškėjo, kad trumpesnės, aukštos energijos bangos, susidarančios smarkių audrų metu, sukaupia daug daugiau energijos nei ilgos, lėtos bangos, iki šiol laikytos pagrindiniais energijos nešėjais. Tai – fundamentali permaina mūsų supratime apie vandenynų veikimo mechanizmus.
Praktiškai tai reiškia, kad vandenyno paviršius gali pernešti audrų energiją milžiniškais atstumais, net kai pats ciklonas yra toli nuo krantų. „Eddžio“ sukeltos bangos pasiekė tolimus krantus pakankamai stiprios, kad sukeltų eroziją ir vietinius potvynius – nors pati audra tų vietų niekada nepasiekė.
Ateities perspektyvos
Nauji atradimai turi ir praktinę reikšmę. Geresnis bangų energijos pasiskirstymo supratimas leis patobulinti pasaulinius bangavimo modelius, o tai padės jūrų pramonei geriau pasirengti realiems pavojams. Pakrantės bendruomenės įgis naujų priemonių apsaugai nuo netikėtų, tolimų audrų pasekmių. Ardhuino komanda dabar ketina ištirti ryšį tarp klimato kaitos ir tokių galingų reiškinių dažnėjimo – tai itin svarbu sparčiai šylant vandenynams.
Jei vandens temperatūros kilimas lems daugiau audrų, panašių į „Eddį“, pasekmės laivininkystei ir pakrantės zonoms gali būti rimtos. Tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, yra ypač vertingi pasaulyje, kuriame ekstremalūs orų reiškiniai tampa vis dažnesni. Kiekvienas naujas atradimas, padedantis geriau suprasti vandenynų elgseną, turi praktinę reikšmę žmonių, gyvenančių prie pakrančių, saugumui.
