Mokslininkai bejėgiai, Arizonai griūvant. Naikinimo procesas pasiekė kritinį tašką ()
Kai kurios įdubos dalys nusileido beveik 91 centimetru.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiaurės rytų Arizonoje vyksta dalykai, kuriuos būtų galima palaikyti katastrofinio filmo scenarijumi. Kraštovaizdis keičiasi tokiu greičiu, kad mokslininkai skambina pavojaus varpais, stebėdami, kaip ištisi regionai nuosekliai žemėja jūros lygio atžvilgiu. Willcox įduboje padėtis dar dramatiškesnė. Būtent čia fiksuojamas sparčiausias žemės paviršiaus smukimas visoje valstijoje. Nors šis procesas kasdienybėje plika akimi nepastebimas, per kelerius metus jis lemia negrįžtamus kraštovaizdžio pokyčius.
Willcox įduba – pirmaujanti neigiamame žemės smukimo reitinge
Per pastaruosius penkerius metus atlikti tyrimai nepalieka abejonių: ši vietovė pasižymi sparčiausiu natūralaus grunto sėdimo tempu. Palydoviniai duomenys atskleidė dvi ryškias deformacijos zonas, kuriose žemės paviršius žemėja grėsmingu, daugiau kaip 15 centimetrų per metus, greičiu. Penkerių metų tyrimų projektas, apėmęs 2017–2021 m., parodė, kad kai kurios įdubos dalys nusileido beveik 91 centimetru.
|
Šių procesų pasekmės vietovėje jau aiškiai matomos: žemės paviršių raižo gilūs įtrūkiai, nyksta techninė infrastruktūra, o prieiga prie geriamojo vandens tampa vis sudėtingesnė. Paradoksalu, tačiau dėl pakitusios grunto struktūros kyla ir hidrologinių anomalijų – po smarkių liūčių prasideda potvyniai. Taip nutinka todėl, kad dirvožemis neteko gebėjimo efektyviai sugerti ir nutekėti vandeniui.
Požeminių vandenų pernaudojimas griauna požemines struktūras
Mechanizmas, lemiantis šiuos reiškinius, paprastas, nors jo pasekmės – ilgalaikės. Intensyvus požeminio vandens siurbimas, skirtas plačioms žemės ūkio teritorijoms drėkinti, lemia požeminio vandens lygio kritimą. Natūraliomis sąlygomis vandenyje prisotintos poros grunte veikia kaip savotiška amortizuojanti pagalvė, laikanti viršutinio sluoksnio svorį.
„Laikui bėgant tos ertmės, kurias anksčiau palaikydavo vandens slėgis, pradeda griūti, o tai sukelia virš jų esančio paviršiaus smukimą“, – aiškina Brianas Conway.
Ypač neramina faktas, kad struktūriniai pokyčiai yra negrįžtami. Net jei pavyktų atkurti pirminį požeminio vandens lygį, prarasta ertmė nebeatsistatytų. Tai reiškia, kad regionas praranda ne tik vandenį, bet ir gebėjimą jį kaupti ateityje. Nors 2022–2023 m. žiema atnešė gausių kritulių, kurie trumpam sulėtino smukimą, dar vienas sausas vasaros sezonas tuos laimėjimus visiškai panaikino.
Aktyvaus valdymo teritorijos – šansas situacijai gerinti
2025 m. Willcox įduba oficialiai paskelbta Aktyvaus valdymo teritorija (AMA) – tai teisinis instrumentas, leidžiantis reguliuoti požeminio vandens naudojimą. Tai jau antras bandymas įvesti griežtesnes taisykles po nesėkmingos 2022 m. referendumo iniciatyvos. Ekspertai teigia, kad norint iš esmės pagerinti padėtį, regionas turėtų atsisakyti dabartinio – dykuminio, didelio vandens poreikio – veikimo modelio. Vis dėlto manoma, kad visiškai sustabdyti žemės smukimą vargiai pavyks, nors naujos taisyklės gali padėti jį sulėtinti.
Stebint pokyčius po žeme, itin svarbios palydovinės InSAR technologijos, leidžiančios tiksliai fiksuoti žemės deformacijas. Tokios misijos kaip „Sentinel-1“ ir „ALOS“ teikia vertingus duomenis, o netolimoje ateityje situaciją dar tiksliau atskleis naujos kartos prietaisai, tarp jų NASA ir Indijos kosmoso agentūros (ISRO) bendras palydovas NISAR su dviejų dažnių radarų sistema.
Willcox įduba tapo savotiška tyrimų laboratorija, aiškiai parodančia trapią pusiausvyrą tarp žemės ūkio poreikių ir būtinybės saugoti natūralius išteklius. Nors naujos taisyklės teikia vilties, klausimas, ar jų pakaks didžiausioms pasekmėms suvaldyti, vis dar lieka atviras.
![[ŽT] „Jis lėtai drasko didžiulį žemyną. Gimsta naujas vandenynas.“ Neįtikėtina](/photo/202507/07/12/thumb_534244__vandenynas3.jpg)
