Gyvūnai – žmogaus evoliucijos variklis

Jei senovės žmogus buvo medžiojamas, tai jis buvo vegetaras. Beždžionės ir arkliai nelabai mėsą ėda. O jeigu jau valgė mėsą, tai ir medžiojo patys. Abejoju, kad savo grobį užsmaugdavo rankomis, ar dantimis. Daug lengviau lazda, ar akmeniu. Juk ir kai kurie gyvūnai naudoja įrankius. O kai dėl gyvūnų elgesio pažinimo, tai antropologė teisi, nors kai kurie gyvūnai irgi moka "prisijaukinti" kitus, pav. skruzdės amarus, bei auginti maistinius grybus.

Sąmoningas(-esnis) ryšys nuo nesąmoningo skiriasi.

Bezdziones dar ir kaip mesa eda. Pasiziurek dokumentikos jei netiki.

Man nekiltų liežuvis šios moters mokslininke pavadint. Veikiau istorike, dėl to, ką ji čia daro, panašumo į istoriko darbą. Tik, kad kalba apie vadinamąją priešistorę. Ji pasiima kažkokius faktus: gyvūnų piešiniai olose, žmonių gaminami įrankiai, gyvūnų prisijaukinimas, ir visa tai apjungia į istoriją, detalizuotą pasakojimą, kurio tos detalės pačios faktais neparemtos, o paremtos veikiau tos "mokslininkės" įsitikinimais, asmeninėmis nuostatomis. Paprastai tariant - ji myli gyvūnus labai, ir tai trukdo jai būti objektyviai ir nešališkai.