Dar vienas mėginimas transplantuoti gimdą kol kas vyksta sėkmingai (4)
Turkijos medikai pirmieji pasaulyje sėkmingai transplantavo gimdą. 21 metų Deryai Sert Akdenizo universitetinėje ligoninėje buvo persodintas mirusios donorės organas. Ši operacija teikia vilčių milijonams nevaisingų moterų, kad jos galės susilaukti vaikų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pietinėje Antalijos provincijoje įsikūrusios Akdenizo universiteto ligoninės medikai rugsėjo 9 dieną sėkmingai persodino gimdą 21 metų D. Sert, kuriai gimda buvo neišsivysčiusi iš prigimties. Šis defektas pasitaiko vidutiniškai vienai iš 5 000 gimusių mergaičių.
„Laimė, jaudulys – visi jausmai persipynę“, – sakė namų šeimininkė D. Sert, kurios vyras dirba automobilių remontininku.
„Jeigu Dievas panorės, laikysime kūdikį savo rankose“, – pastaruosius šešis mėnesius ligoninėje išbuvusi mergina sakė palatoje. Ką tik po savaitinio sveikatos patikrinimo sugrįžusi į palatą ji dar skundėsi jaučianti skausmus.
Ši gimdos persodinimo operacija buvo antroji pasaulyje: 2000-aisiais metais vienai pacientei Saudo Arabijoje jau buvo persodinta gyvos donorės gimda, tačiau po 99 dienų ją teko pašalinti dėl susidariusių kraujo krešulių. Šį kartą tikimasi, jog tokių komplikacijų nebebus, mat donoras yra mirusi moteris.
„Gyva donorė lėmė tam tikrus apribojimus išimant gimdą, todėl jos kraujagyslės buvo pakankamai trumpos, tad po operacijos buvo gana silpnas organo maitinimas“, – sakė mikrochirurgas Omeras Ozkanas, vienas iš šią operaciją atlikusių aštuonių gydytojų ir septynių asistentų.
Gydytojai įsitikinę, kad jiems pavyko išspręsti šias problemas. Išimant gimdą iš mirusios donorės organizmo, buvo galima palikti daugiau šį organą supančių audinių ir ilgesnes kraujagysles. Gydytojai pabrėžė, kad nuo 2000 metų taip pat buvo patobulinti svetimų audinių atmetimą slopinantys vaistai. Tačiau visišką sėkmę skelbti dar vengiama.
„Operacija buvo sėkminga… (Tačiau) sėkmės sulauksime, jeigu ji pagimdys kūdikį“, – nurodė O. Ozkanas.
„Kol kas džiaugiamės, kad audiniai prigijo ir nebuvo atmesti“, – pridūrė jis.
O. Ozkanas sakė, kad po šešių ar aštuonių mėnesių bus galima mėginti persodinti į gimdą embrionus, gautus po dirbtinio apvaisinimo iš D. Sert ir jos vyro lytinių ląstelių, paimtų prieš operaciją.
Nėštumo metu „gali kilti daug pavojų, įskaitant apsigimimo riziką dėl imunosupresinių vaistų, gimdos augimo sutrikimų, pirmalaikio gimdymo“, – per daug džiaugtis neskubėjo M. E. Akar. Dėl to kritiškai svarbu, kad nėštumo metu pacientei būtų galima sumažinti imuninę sistemą slopinančių vaistų dozę – jie gali paskatinti ankstyvus sąrėmius bei lėtinti embriono augimą.
D. Sert jau prasidėjo menstruacijos – tai yra svarbus ženklas, kad jos gimda veikia. „Tiriant ultragarsu matome, kad gimdos gleivinė nepriekaištinga“, – pridūrė M. E. Akar.
Gydytojai nurodė, kad moteris gali gyventi be gimdos, tačiau ji gali tikėtis pastoti tik persodinus šį organą. Tiesa, net jei D. Sert ir pavyktų susilaukti kūdikio, gydytojai po gimdymo būtų linkę pašalinti donorės gimdą, kad nebebūtų audinių atmetimo rizikos.
„Be abejo, pacientė galės rinktis, tačiau aš būčiau linkęs ją pašalinti“, – sakė O. Ozkanas. Jis pridūrė, kad šeima gali norėti antro kūdikio, kurį būtų galima išnešioti toje pačioje gimdoje.
Pasaulyje tik trys klinikos tiria gimdos persodinimo galimybes – Turkijoje, Švedijoje ir Jungtinėse Valstijose. „Būčiau labai laimingas, suteikdamas vilties kitoms moterims. Noriu, kad jos gautų tai, ko jos ilgisi“, – sakė D. Sert.
