Galaktikos centro paslaptys

Mes esame pakilę virš galaktikos plokštumos apie 10 persekų, dėl to pietuose didesnis matomų objektų tankis.

Ech, kaip noriu į kokią pietų pusrutulio šalį nuvažiuoti ir į dangų pažiūrėti.

Negi tikrai galima matyti tokius vaizdus zemeje ir dar plika akimi? be jokio teleskopo? Kazkaip atrodo neitiketinai.

paaiskinkit prasau man.. kaip gali sviesti juodoji skyle? juk ji viska iskaitant ir sviesa susiurbia.. (mano astronomines zinios apgailetinos sorry jei uzduodu juokinga klausima ::)

Šviečia ne pati juodoji skylė, o aplink ją esantis akrecinis diskas, kuriame dėl trinties arčiausiai centro esanti medžiaga savo sukimosi momentą perduoda toliau esančiai medžiagai, o pati pradeda krist į juodąją skyle. Krentant gauta kinetinė energija išsisklaido kaip elektromagnetinės bangos, kurias mes ir pamatome.

Dzeimis labai teisingai atsakė. Šviečia dujos juodosios skylės apylinkėse. Tiesa, tai gali būti ne tik akrecinis diskas; mūsų Galaktikos juodoji skylė neturi, bet aplink ją greičiausiai yra akrecinė tėkmė (daugmaž sferiškas dujų telkinys), kuri irgi švyti, tik gerokai silpniau, nei švytėtų diskas. Taip pat švyti ir šiek tiek toliau (parseko ar kelių parsekų atstumu) esančios dujos; jos iš dalies švyti pačios iš savęs, bet taip pat ir "atspindi" iš juodosios skylės artimiausių apylinkių sklindančią šviesą.

labai ydomus straipsnis beje ar galaktiku centrai visad ieskomi pagal super masyvias juodasias skyles, kaip musu Sgr1?

Ačiū Galaktikų centrai paprastai randami pagal didžiausią šviesį, arba pagal žvaigždžių dinamiką (t.y. ieškoma taško, aplink kurį sukasi didžioji žvaigždinės masės dalis). Tiesa, dauguma galaktikų centruose turi supermasyviąsias skyles, ir supermasyvių juodųjų skylių nesitikima aptikti ne galaktikų centruose, taigi atradus juodąją skylę, ji turbūt sutaps su centru. O tolimose galaktikose nedidelių nesutapimų patikrinti paprastai nepavyksta dėl skiriamosios gebos trūkumo.

o pasitaiko, kad galaktika neturi centre juodosios skyles? jeigu taip, tai kaip ji islaiko savo forma ( kas suteikia centrui tiek mases ) ?

Taip, pasitaiko. Mažos galaktikos (vadinamos nykštukinėmis; griežtos ribos nėra, bet maždaug 1% Paukščių Tako masės ir mažesnės) juodųjų skylių neturi. Formą išlaikyti tai netrukdo, nes juodoji skylė įtaką turi tik savo įtakos sferoje, kuri yra nykstamai maža, palyginus su visa galaktika. Ir nors manoma (bei yra tyrimų, tai rodančių), kad juodosios skylės egzistavimas per ilgą laiką gali turėti įtakos tokiems dalykams, kaip galaktikos skersės stabilumas, bet iš principo didžiajai daliai bet kurios galaktikos žvaigždžių visiškai vienodai rodo, ar yra centre juodoji skylė, ar nėra. Pačių žvaigždžių, dujų ir tamsiosios materijos kuriamas gravitacinis potencialas išlaiko galaktiką neišsilakstančią.

o kas atsitinka su materija kuri patenka i juodaja skyle? kaip suprantu juodoji skyle tai yra uzgesusi ir susitraukusi saule ir pati skyle yra labai maza, bet turi labai stipria gravitacija. taigi kokio dydzio materialus objektai galetu buti "praryti" asteroidai? planetos?

Mūsų Galaktikos centre esanti supermasyvi juodoji skylė yra maždaug 4 milijonų Saulės masių. Nėra gerai žinoma, iš kur tokios didelės juodosios skylės atsiranda - ar jos jau susiformavo tokio dydžio, ar susiformavo mažos, bet išaugo per milijardus metų. Kitose galaktikose supermasyvių skylių būna ir dar didesnių - kartais gali siekti net milijardus Saulės masių. Materija, patekusi į juodąją skylę (t.y. kirtusi jos įvykių horizontą), prisideda prie juodosios skylės masės. Kas su ja vyksta už įvykių horizonto - nežinome ir (greičiausiai) negalime sužinoti, nors teorinių skaičiavimų yra. Priklausomai nuo dydžio, juodoji skylė asteroidus, planetas ir netgi žvaigždes gali praryti visas. Jei masė mažesnė nei ~100 mln. Saulės masių, tai tokie kūnai pirma yra sudarkomi gravitacijos jėgų ir tik paskui jų liekanos (ar bent dalis tų liekanų) pakliūva į juodąją skylę. Bet šiaip daugiausiai juodosios skylės "minta" dujomis.

o kas nutiks juodajai skylei kai ji "pavalgys" na cia gal juokingai, bet bent kokiu teoriniu pasvarstymu yra?

po kaskiek laiko jos pradeda tapti neveiksiomis ir per hawkinso spinduliavima praranda mase ir taip nyksta

"Neveiksnumas" kyla nebent dėl valgomos materijos trūkumo. Hawking'o spinduliuotė, nors teoriškai ir rimtai pagrįsta, praktiškai visgi neįrodyta, taigi labai griežtai neteigčiau, kad tikrai taip bus. Beje, kad juodoji skylė galėtų spinduliuoti, jos efektyvioji temperatūra turi būti bent jau didesnė už kosminės foninės spinduliuotės temperatūrą. O temperatūra mažėja, didėjant juodosios skylės masei, taigi didelės juodosios skylės išgaruos vėliau, nei mažos. O kosminė foninė spinduliuotė vėsta lėtai, taigi praeis dar daugybė milijardų, o gal net trilijonų, metų, kol net žvaigždinės masės juodosios skylės ims spinduliuoti; ką jau kalbėti apie supermasyviąsias.

Ačiū labai Laiqualasse už ŽMONIŠKUS atsakimus o ne pasigooglink

Ačiū labai Laiqualasse už ŽMONIŠKUS atsakimus o ne pasigooglink tarp kita ko labai fainas tamstos blogas. 10balų

Prašau, negaila Gūglinantis galima rasti visokių dalykų - kartais neaiškių, kartais pseudomokslų, kartais nelabai į temą. Jei tik galiu, stengiuosi išsamiai atsakinėti į klausimus.

42 na ir skaicius dauguma is Hitckoko zino, man kazkaip asociajuojasi su gravitacijos ir elektromagnetizmo santykiu, kas yra 10^42 O kalbant apie jegu suvienijima (bendra teorija) galima pamineti kad protono diametro ir visatos skersmens santykis yra siek tiek mazesnis nei 10^42 taigi belieka tik palinketi sekmes 42 istiesu ir gali buti atsakymas