Evoliucijos mitai: Natūrali atranka kuria vis sudėtingesnius organizmus

Genomo dalių dublikacijos dar nereiškia genomo organizacijos sudėtingėjimo. Tai tik viena iš reikalingų sąlygų. Tarkim populiacijoje veikia labai silpna atranka ir populiacija dauginasi neribotai. Genomai natūraliai didėja... Bet ar tokioj populiacijoj susidarys kažkoks sudėtingas morfologinis arba fiziologinis požymis, jei šios populiacijos nepaveiks katastrofa ar kažkoks kitas stiprus natūralios atrankos veiksnys? Aš manau, kad ne. Bent jau nežinau rimtų pavyzdžių, jog būtų priešingai. Man keista, jog tie mokslininkai mano, kad katastrofa sumažina natūralios atrankos stiprumą. Tarkim, į šalį, kurioje gyvena tie mokslininkai, nukris meteoritas... Ir sakykim, dėl kokių nors priežasčių visiems išgyvenusiems bus draudžiama išvykti už šalies ribų. Kažin, kiek laiko jie išgyventų sunaikintoje ekosistemoje... Natūrali atranka paliktų stipriausius. Manau, kad šių mokslininkų problema yra ta, jog natūralią atranką jie suvokia kaip veiksnį, veikiantį populiacijos viduje. Pvz., patinas renkasi sveikiausią patelę, o patelė - stipriausią patiną. Silpnų niekas nesirenka ir jie neperduoda savo genų. Kodėl po katastrofų atsiranda daugiau rūšių? Iki katastrofos natūrali atranka buvo sąlyginai maža, todėl susikaupė daug genų dublikacijų. Per ilgą laiką jos mutavo į dar kažką. Ir staiga - bummm - katastofa! Žinoma, dėl sustiprėjusios natūralios atrankos silpniausieji išnyko iškart. O kas nutiko su tais, kas išgyveno? Sakykim, dalis žiurkių turi dublikuotą geną, kurio baltymas reikalingas iš organizmo šalinti druskas. Tokios žiurkės galės gerti sūrų vandenį. Kitos žiurkės dar iki katastofos turėjo dublikuotą geną, atsakingą už nagų tvirtumą. Jos galės išsikasti pačias skaniausias šaknis. Dar kitos žiurkės turės pakitusią dar kitokią savybę... Ir po katastrofos susidariusiose naujose mikroekosistemose jos labai greit užims savo nišas. Po kažkiek tūkstančių kartų turėsim atskiras rūšis.

Arba tos žiurkės susikryžmins ir išeis super žiurkių veislė (Nes nemanau kad jos per kelias kartas bus taip pakitusios, jog negalės kryžmintis.). Taigi taps sudėtingesnės...

P.s. nebandžiau nei paneigti, nei @atvirtinti tavo nuomonės.

Taip, jei šalinantis druskas genas bus atsiradęs prie jūros gyvenančioms žiurkėms, neturinčioms prieigos prie gėlo vandens, o stiprūs nagai - skaniųjų šakniavaisių augimvietėse.

Punktyrai, juk pats savo komentarais patvirtini, kokia svarbi natūrali atranka ir kad be jos niekas kryptingai nesivystytų. (-: Panagrinėk neribotai daug besidauginančias bakterijas aplinkoje, kur resursų neribotai daug ir nėra jokios konkurencijos tarp jų pačių ir palygink jas su stipria natūralia atranka veikiama bakterijų populiacija. Kurios evoliucionuoja greičiau? Taip pat yra bakterijų, kuriuose genomai dublikuoti tūkstančius kartų. Jų evoliucija taip pat rodo, kad šių mokslininkų hipotezė yra labiau išimtis nei dėsnis. Straipsnis apie genų dreifą manęs neįtikino. Jau vien tame straipsnyje surašyti pavyzdžiai rodo, kad mokslininkai sunkiai supranta, ką rašo. Pasitikėti neverta. Čia vėl tas pats: "...po gamtinių katastrofų, tokių, kaip asteroidų kritimai. Tokie įvykiai sumažina išgyvenusių rūšių populiacijas, susilpnindama atranką". Jei į tų mokslininkų miestą nukristų meteoritas, pažiūrėčiau, ar jie ir toliau sakytų, jog katastrofos sumažina natūralią atranką, nes sumažėja populiacija. Beje, dėl straipsnio antraštės sutinku. Tik pavyzdžiai prastoki.

punktyras, aš manau kad faktas`o sipriausieji = tavo geriausiai prisitakę. Kai žmogus sako išlieka stipriausi, tai jis ir turi omenyje, kad geriausiai prisitaikę, o ne turintys daugiausiai raumenų.