Superugnikalnio krateryje – 1,5 trilijono dolerių lobis. Tai pakeis visą rinką ()
Šis atradimas yra ne tik ekonomiškai, bet ir strategiškai itin reikšmingas, ypač pasaulinio lenktyniavimo dėl energetinei transformacijai būtinų žaliavų kontekste.
© Julius_Silver (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/new-zealand-volcano-crater-3018634/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didžiausias žinomas ličio telkinys pasaulyje buvo aptiktas supervulkano krateryje Nevados ir Oregono pasienyje. Jo vertė siekia 1,5 trilijono dolerių, o išteklių turėtų pakakti dešimtmečiams.
Mokslininkai patvirtino, kad McDermitto kalderos supervulkano krateryje greičiausiai slypi didžiausias kada nors rastas ličio telkinys. Skaičiavimai rodo, jog čia gali būti 20–40 mln. tonų ličiu praturtinto molio, kurio vertė pagal dabartines kainas siekia apie 1,5 trilijono dolerių. Šių išteklių pakaktų aprūpinti pasaulinę baterijų pramonę – nuo išmaniųjų telefonų ir elektromobilių iki energijos kaupimo sistemų – ištisus dešimtmečius.
Šis atradimas yra ne tik ekonomiškai, bet ir strategiškai itin reikšmingas, ypač pasaulinio lenktyniavimo dėl energetinei transformacijai būtinų žaliavų kontekste.
Supervulkanas, ežeras ir 16 milijonų metų geologijos
|
Kalderą tyrė dr. Thomaso R. Bensono vadovaujama komanda, dirbusi „Lithium Americas Corporation“ (LAC) užsakymu. Dokumentai rodo, kad milžiniškas, maždaug 45 × 35 km dydžio supervulkanas kalderą suformavo prieš maždaug 16 milijonų metų, kai po milžiniško išsiveržimo įgriuvo magmos kamera.
Per vėlesnius milijonus metų karšti pelenai užpildė kraterio dugną, o jo paviršiuje susidarė ežeras, kuriame laikui bėgant kaupėsi nuosėdų sluoksniai – pelenai, dumblas ir mineralai. Tuo pačiu į požemį skverbėsi hidroterminiai vandenys, atnešantys naujas cheminių elementų porcijas, tarp jų ir litį.
Šiandien šių procesų rezultatas – unikalus ličio ir kalio sluoksnių derinys. Ličiu itin praturtintų klodų storis siekia iki 30 metrų ir jie yra pakankamai arti žemės paviršiaus, kad būtų galima pigiai išgauti atviru būdu.
Strateginis lūžis JAV
Nors Jungtinės Valstijos turi savo ličio išteklių, jų gavyba ilgą laiką faktiškai priklausė nuo vienintelės kasyklos – „Silver Peak“ Nevadoje, veikiančios nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio. 2024 ir 2025 m. pietų Arkanzase buvo aptikta ir daugiau didelių telkinių, kurių ištekliai vertinami 5,1–19 mln. tonų, tačiau McDermitto kaldera juos gerokai pranoksta.
Šis atradimas gali iš esmės pakeisti JAV baterijų tiekimo grandinę ir smarkiai sumažinti priklausomybę nuo importo, daugiausia iš Pietų Amerikos ir Kinijos. Tai ypač svarbu turint omenyje analitikų prognozes: iki 2040 m. pasaulinė ličio paklausa gali išaugti net aštuonis kartus, palyginti su 2022 m. lygiu.
Ar litis išliks energetinės transformacijos varikliu?
Nors šiuo metu litis yra pagrindinis baterijų komponentas, alternatyvios technologijos taip pat sparčiai vystomos. Natrio jonų (sodium-ion) elementai populiarėja, nes yra gaminami iš daug labiau paplitusio elemento. Vis dėlto pagal energijos tankį ir ilgaamžiškumą jie vis dar gerokai nusileidžia ličio technologijoms.
Praktiškai tai reiškia, kad – nepaisant alternatyvų pažangos – litis dar ilgus metus išliks pagrindine mobiliosios energetikos ir energijos kaupimo medžiaga. Todėl atradimas McDermitto kalderoje turi tokį esminį poveikį JAV ir viso pasaulio baterijų pramonės ateičiai.
![[ŽT] Sensacija. „Gali tapti vienu iš trijų didžiausių pasaulyje. Rusijos kaimynė aptiko retųjų žemės metalų telkinį“](/photo/202504/03/13/thumb_500230__retasis.jpg)
