Kaip išvysti ankstyvąją visatą ir įminti tamsiosios energijos paslaptį?

Įdomus straipsnis. Beje, gal kas žinot ką reiškia "tris kartus tikslesni" astronomų kalba? Tiesiog tris kartus mažiau klaidų galima padaryti?

Man dažnai atrodo, jog jokios tamsios energijos nėra. Čia turbūt veikia pati paprasčiausia gravitacija. Jei mūsų visata kilo iš kažkokio vieno taško, jam pradėjus plėstis, tai gal aplink yra dar daugiau tokių taškų. Jie visi yra begalinės masės, dėl ko veikia su begaline gravitacija. Ir kuo mūsų besiplečiančios visatos galaktikos yra arčiau tų kitų neišsiplėtusių visatų, tuo stipriau jos veikiamos gravitacijos ir tuo greičiau tolsta nuo tų galaktikų, kurios yra arčiau mūsų. Tai gali būti net ne naujos visatos, o tiesiog kitų galaktikų palaikai - juodosios skylės. Gali būti net mūsų galaktikos mirusi dalis, užpildyta super masyviomis juodosiomis skylėmis. Bent jau man tai atrodo žymiai logiškiau, nei tamsioji energija.

Visata nesiplecia del isorines gravitacijos, pletimosi jega gimsta is vidaus, nes visata pasiskirsciusi tolygiai, beto kunai netolsta vienas nuo kito, tiesiog erdve pleciasi. Visata centro neturi, sprogo erdve o ne materija. Jei egzistuotu tie tavo begaliniai taskai, jie suplesytu viska i skutelius, butu tas pats kas kristi i juodaja skyle. Visatos pletimosi greitis tik siek tiek didesnis nei c.

Lyg ir buvo gi kažkuri teorija, kad ne taip ten viskas ir tolygiai, o labiau primena ala sroves vandenynuose, o mum galintiems stebėti tik iš vieno taško ir labai jau ribotą laiką gali maža kas rodytis - ir greitėjimai, ir tamsiosios medžiagos :)

kad visatos pletimosi greitis dideja tai reiketu dziaugtis- vadinasi visata dar vystosi, pleciasi, juk kazkada vel ims trauktis i taska. o protingoms butybems ( arba nematerialiam protui) per ta laika reikia sugalvot kaip ismokt kolonizuot gretimas visatas, nes is proto nieko neliks po susitraukimo, o mes dar iki marso neismokom nuskrist, o laukia kelione per trilijonus sviesmeciu tik kai prades trauktis visata tai mums dar reikes milijardu metu kol tai pamatysim, tad realiai tai net nezinom ar nepradejo trauktis visata

Jei dabartinis kosmologinis modelis yra teisingas, tai Visata trauktis į tašką nepradės, o plėsis vis greičiau ir greičiau.

Isvada jog neprades trauktis butu logiskesne. http://upload.wikimedia.org/wikipedia/c ... iverse.svg daug maz tolygiai, nieko nera idealaus.

Manau, jei anksčiau, pavyzdžiui, apskaičiuodavo atstumą ±30 parsekų tikslumu, tai dabar galės apskaičiuoti ±10 parsekų tikslumu. P. S. skaičiai iš lempos, tik kaip pavyzdys.

Iš kur žinai, kad plečias ne dėl išorinės gravitacijos ir kad kažkokia neišmatuojama jėga gimsta viduje? Erdvėlaikio plėtimasis įvertinamas pagal tai, kaip kūnai tolsta vienas nuo kito.

Isorine jega neduotu tolygaus pasiskirstymo. T.y. toliau esancios galaktikos butu labiau nutole nuo savo kaimyniu, nei artimesnes. Gravitacija veikia per atvirkscia atstumo kvadrato formule. Reikia suprasti jog uz universe nera nieko nei erdves todel gravitacija negali keliauti per nieka.

Tai visata ir plečiasi greitėjančiai. Ir kuo galaktikos yra toliau, tuo greičiau jos tolsta. Visata nėra tolygi. Ji galaktikomis sujungta į gravitacines gijas. O kas yra už mūsų visatos ribų, pasakyti neįmanoma. Galima tik įsivaizduoti arba kaip nors išskaičiuoti. (-:

O visatos plėtimąsis nesusijęs su šviesos greičiu?Nes pvz jei visata plečiasi lėčiau nei šviesos greitis,tai tam tikra prasme šviesa jau būtų pro mus praskridusi ir mes net negalėtume jos pamatyti.Tai reiškiasi visata plečiasi greičiau,o šviesa keliauja iš paskos,ko pasekoje galima stebėt visatą prieš 9 milijardus metų jei neklystu.Bet vėlgi jei visata plečiasi apskritimo forma,kas yra logiškiausia,tai mes matome ganėtinai netolimas kaimynines visatos dalis.Bei niekada negalėsime pažvelgti į priešingą pusę besiplečiančios visatos. P.S Nesu mokslininkas joks,tai tik mano pamąstymai,tad apseikim be kritikos

tarkim dabar atrodo kad visata tik plesis ir nebesitrauks, bet kaip tada atsirado toks taskas is kurio susiformavo si visata? juk kazkada kazkas kazkaip turejo susitraukt i taska. Negi mes gyvenam isimtinej visatoj, kur viskas vyksta kitaip ? na galim isivaizduot kad visatos nesitraukia, bet tada turetu but begalybe gretimu visatu, kad jos atsitiktinai sproginedamos sugebetu tiek materijos istaskyt, kad tam tikruose erdves taskuose prisikauptu tiek materijos kad jos uztektu nauju visatu kurimuisi ir bigbangui, butu kvaila teigt kad yra tik musu visata ir daugiau nieko aplink nera- kad imsim issilpesim ir dingsim be zinios- nes begalinis pletimasis reiskia kad materijos ir energijos tankis kazkuriuo metu taps lygus nuliui turio vienete. beto ir siaip gamtoj visada vyksta cikliski procesai- tik kad mes nezinom kokia tvarka tas ciklas turi but, tad gali but kad musu visata supresuos greta esancias sritis iki tasko ir ten kazkada ivyks bigbangas. kazkoks informacijos keitimasis tarp visatu juk turetu but

Į klausimą apie visatos pradžią/atsiradimą kol kas (ir tikriausiai visam laikui) yra du atsakymai: dievas ir nežinau - ir abu jie nieko neatsako. O šiaip tai čia visai įdomiai:

1. Nereikia svaigti apie "išorinę gravitaciją", nes ji sukeltų tiek iki šiol nepastebėtų akivaizdžių paradoksų, kad į šį puslapį visų suvardyti neišeitų. 2. Lyginti erdvėlaikio plėtimąsį su šviesos greičiu lokaliai stebimoje Visatos dalyje jie juda lėčiau nei c.

O tu parašyk bent du paradoksus. (-: Dėl antro tavo punkto nelabai supratau, ką norėjai pasakyti. Paprastai paaiškink, kaip mes galime matyti galaktikos, kuri atsirado maždaug 480 mln. metų po didžiojo sprogimo, šviesą?

Jei Visata būtų buvusi visąlaik skaidri, mes galėtume matyti patį BB. Paprastai tariant, seniausios stebimos galaktikos tuomet buvo vis dar arčiau mūsų įvykių horizonto, todėl šviesa per milijardus metų judėjo link mūsų greičiau, nei tarp mūsų ir jų plėtėsi erdvėlaikis. Šios lenktynės vyko keliolika milijardų metų, todėl ta šviesa mus pasiekia tik dabar. Už tų galaktikų yra dar senesni objektai, kurie nepraleidžia šviesos arba apskritai juose nėra tokios sąvokos kaip elektromagnetizmas (t.y., nėra sąvokos "šviesa"). "Dabar" (kas yra "dabar"?) tose srityse taip pat yra žvaigždės ir galaktikos, bet mes jas stebime tokias, kokios jos buvo, kol dar Visata buvo labai jauna. Už tų tolimiausių stebimų sričių taip pat yra žvaigždės ir galaktikos, bet šviesa iš jų niekuomet mūsų nepasieks, nes tokiu dideliu atstumu suminis plėtimasis tarp mūsų ir jų yra spartesnis nei c. Tai yra, galbūt pusiaukelėje stebėtojas matytų tiek mūsų aplinką, tiek tas mums nematomas galaktikas labai žiloje senovėje, tačiau nei mes tų galaktikų, nei jos mūsų niekuomet negalės pamatyti. Erdvėlaikis plečiasi ne tik kosminiais mastais - jei ne elektromagnetizmas, gravitacija ir branduolinės sąveikos, kiekvienas tavo kūno atomas lėtai toltų nuo kitų. Tik atomų lygmeniu ta plėtra būtų vos pastebima. Primityviai galima formuluoti taip: erdvėlaikio plėtros greitis tarp dviejų taškų tiesiogiai proporcingas atstumui tarp jų, ir jam negalioja reliatyvistinės ribos kaip c. Objektai, šiuo metu esantys 40 mlrd. šviesmečių atstumu, juda vienas kito atžvilgiu apytiksliai greičiu c. Objektai, esantys 80 mlrd. šviesmečių atstumu, juda apytiksliai 2c greičiu ir taip toliau.

vadinasi sviesos greitis visatoje nera pats greiciausias, iseina kad materija gali 2 kart greiciau uz sviesa judet ir nebus jokio gamtos desniu pazeidimo. reiketu tuo principu remiantis konstruot kosminius laivus

, kaip būtų galima nustatyti visatos centrą? Koks gravitacijos greitis? Iš kur tie gravitaciniai lęšiai? Aš suprasčiau, kaip atsakyti į šiuos klausimus (išskyrus grav. greitį), jei mes matytume visatos kraštą.

kosminių laivų virššviesinis judėjimas (t.y. "warp speed").