Medicinos profesoriai: 150-ojo jubiliejaus sulauksime sveiki kaip ridikai

Gerai gerai sodra bankrotuos

man tai kvailai skamba zmoniu zodziai kurie nenori gyvent 100, 200 metu, niekas nekalba apie nemirtinguma, bet pratempt savo gyvenima dvigubai ar net trigubai manau mielai noreciau... kiek naujos informacijos, kiek nauju ziniu ir kiek nauju technologiju pamayciau, tiesiog nuostabu

Reikia užleisti jauniems vietą. o ne kažkokiems zombiams palikt vietos

arba isprotes. jau dabar tik mazuma pencininku yra protiskai sveiki zmones, o pencija dar tik puse gyvenimo atkarpos, jei kalbame apie 150metu..

Kazkodel visi kas pasisako uz nemirtinguma galvoje turi resource based economy pasaulio modeli, kai realiai sitas malonumas bus tik uz pinigus ir iperkamas tik elitui, vyktu dafiga skandalu ir zmones lietuvoj zudytusi kaip po senovei... Sunaikinkit versla, pinigus, kurie tik dusina tiek mokslini tiek dvasini progresa, tada jau bus kita kalba...

Tuoj papasakosiu vieną paprastą ir ekspromtu sukurtą istoriją.. Tarkim turtingas kostiumuotas, gerai pavalgęs žmonelis, su dideliu auksiniu žiedu ant rankos. Jis atsistojęs rodo su pirštu į raudoną mygtuką ir grasinančiai rėkia, spausk, spausk! Šalia jo stovi sulysęs kurkas jaunesnis vyrukas, jis šiek tiek sutrikęs, šiek tiek išsigandęs. Vyrukas žino, kad mygtuko paspaudimas sunaikins juos abu, o pasamonė spėjo suvirškinti ir tai, kad nepaspaudus mygtuko bus su juo susidorota iki kalėjimo. Dabar šiek tiek sustabdom istoriją. Turtingasis vyrukas priklausė valdžios aukštuomenėje. Jis sirgo ne žvaigždžių liga, o manija laikyti save pasaulio bamba kuri gali daryti ką tik nori. Mygtuką verė spausti ne dėl būtinybės, o dėl asmeninių principų ir nuoskaudų. Sulysęs vyrukas buvo svajotojas, jis mėgo astronomiją, jam patiko visa technologinė pažanga. Jam buvo gaila užmušti net musę. Moralas būtų tai, kad visi keliai veda prie šūdo, kai šalia aukštuomenė. Niekada nesunaikinsit tai, kas Jūsų nuomone neteisinga, nes bandant tai padaryti, liesasis vaikinukas paspaus mygtuką ir iliuzijos baigsis tą pačią akimirką.

Mano giminėj buvo daug ilgaamžių, ties 100 metų riba, ir nei vienas neišprotėjo, nei vienas nesusirgo vėžių ir nei vienas nesiskundė, kad gyvenimas nuobodus, va kad ir seneliui virš 90 metų, o vis dar vairuoja mašiną ir laksto pas mergas. Nuo žmogaus turbūt priklauso.