Iš kur smegenyse atsiranda sąmonė? Naujas įrankis padės ją atrasti ()

2026-03-17

© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Šis įrankis gali tirti subkortikalines neuronų grandines, kad suprastų jų įtaką sąmoningai patirčiai. Pavyzdžiui, moduliuodami smegenų aktyvumą eksperimentuose su regos stimulais, tyrėjai gali atrasti, kurie smegenų regionai yra būtini sąmoningai minčiai generuoti. Panašiai jie taip pat gali patikrinti, ar skausmas ar kiti pojūčiai yra susiję su sąmone. Tai nėra visiškai akivaizdu. Juk rankos atitraukimo nuo skausmingo stimulo reakcija yra automatinė, ir dar nežinoma, ar sąmonė yra susijusi. Atradimai šioje srityje, jei jie bus rasti, galėtų padėti daugeliui pacientų valdyti skausmą.

MIT tyrėjai pabrėžia, kad ne kiekvienas elektrinis įvykis smegenyse virsta sąmone. Prisimename, pavyzdžiui, sprendimų priėmimo eksperimentus. Jie nustatė, kad sprendimai smegenyse priimami automatiškai dar likus kelioms sekundėms iki jų pasiekimo mūsų sąmonę, ir mes manome, kad juos priėmėme sąmoningai. Hipotetiškai didžioji dauguma smegenų procesų vyksta pasąmonėje arba ikisąmonėje.

Tai galima paaiškinti tuo, kad mūsų smegenys (kaip ir kitų būtybių) išsivystė tam, kad padėtų mums gauti maisto ir išvengti pavojų savanoje prieš šimtus tūkstančių metų. Jos nėra gerai pritaikytos sąmoningai apdoroti viską, ypač didžiulį informacijos srautą, kuriuo mus siunčia šiuolaikinis pasaulis. Tai greičiausiai sukeltų beprotybę. Taigi mūsų sąmonė atsikrato naštos. Turinys, kuris smegenims atrodo nesvarbus išgyvenimui, yra filtruojamas – bet labiau priešistoriniais laikais nei šiandien.

Kai kurie žmonės gali naudoti įvairius metodus savo sąmoningumui plėsti. Kai kuriems tai vyksta beveik natūraliai – kaip mokslininkų atveju, kurie gali įsiminti ištisas knygas po vieno perskaitymo arba perskaityti du puslapius vienu metu. Mūsų įprastą, kasdienį suvokimą riboja ne tik semantiniai filtrai, bet ir gaunamų dirgiklių spektras. Mūsų jutimo organai suvokia siaurą dažnių juostą (pvz., matomos šviesos spektrą ir žmonėms girdimų garsų spektrą), o kai kurie gyvūnų karalystėje esantys pojūčiai visiškai nėra. Taigi, mes apdorojame realybės fragmentą, kuris jokiu būdu nėra visuma.

Todėl mūsų pažinimas ir suvokimas yra subjektyvūs. Mes nepažįstame pačios „nuogos“ realybės. Savo požiūrį plečiame, pavyzdžiui, moksliniais instrumentais, bet galiausiai sąvokas apie viską formuojame savo galvose. Net vaizdai, kuriuos matome, ir garsai, kuriuos girdime, generuojami mūsų smegenyse, ir mes nesame tikri, ar kiti juos patiria taip pat.

Be to, regėjimas gali pasireikšti ir už mūsų sąmoningo suvokimo ribų. Nors regos sistema funkcionuoja ir perduoda duomenis smegenims, kurios vėliau sukuria vaizdą, kaip aiškina Danielis Freemanas iš MIT, „viena yra pasakyti, ar tie neuronai suveikė elektra, o kita – ar žmogus matė šviesą“.

Į pradžią

Pilnas straipsnis

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Interia

Aut. teisės: MTPC

(0)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()