Istorija apie šviesos greitį viršijus neutrinus ir toliau kels sumaištį fizikų bendruomenėje: atlikus pakartotinai OPERA eksperimentą, rezultatai gauti praktiškai tokie patys – neutrinų pluoštelis skriejo greičiau už šviesą.

Priminsime, jog rugsėjo 23 d. viso pasaulio žiniasklaidą sudrebino netikėta žinia – fizikai stebėjo neutrinų pluoštelį, viršijusį šviesos greitį. Tuomet mokslininkų paskelbtoje informacijoje teigta, jog požeminiame greitintuve skrieję neutrinų pluošteliai galutinį tikslą pasiekė 60 nanosekundžių greičiau, nei turėtų skriedami žinomu šviesos greičiu – 299 792 458 m/s. Pasak mokslininkų, laiko matavimo paklaida turėjo būti ne didesnė kaip 10 ns.

Žinodami, kokį šurmulį sukels atradimas, mokslininkai ištisus mėnesius tikrino rezultatus ir ieškojo klaidų. Tačiau jų patys niekaip neaptiko, tad tyrimų rezultatu paviešino kviesdami visus pasaulio fizikus padėti įminti netikėtą mįslę. Per kelias savaites pasirodė aibė mokslinių svarstymų, kas galėjo lemti tokį reiškinį – žinoma, praktiškai visi ieškojo galimos paklaidos šaltinių, mat šviesos greitis yra tokia fundamentinė konstanta, jog ji susvyruotu tik labai jau kritiniu atveju. Tuo labiau, jog net ir fizikos logika neleidžia tokios galimybės – šviesos greičio viršijimo (plačiau apie tai straipsnyje Kodėl negalima viršyti šviesos greičio?).

Kol mokslininkai plūkėsi ieškodami paklaidų šaltinio (spėjimų buvo įvairių – kad ir laiko matavimui naudoto GPS signalo paklaida) CERN nusprendė dar kartelį pakartoti eksperimentą nuo spalio 27 d. Sumąstyta – padaryta. Lapkričio 6 dieną eksperimentai buvo baigti ir prasidėjo naujas gautų duomenų skaičiavimas.

Ir ką gi? Paaiškėjo, jog dauguma neutrinų ir toliau skriejo greitesniu už šviesą greičiu. Pakartotinio patikrinimo metu atlikus papildomą eksperimentą nustatyta, kad iš CERN SPS greitintuvo paleisti neutrinų pluošti Italijoje esančią Gran Sasso laboratoriją pasiekė vidutiniškai 50-60 nanosekundėmis viršydami šviesos greitį. Gautas rezultatas iš esmės sutampa su rugsėjo mėnesį paviešintais tyrimų duomenimis.

Eksperimento metu kartu dirbusi 180 mokslininkų komanda vėlei kruopščiai įvertino visus galimus paklaidų šaltinius, tačiau neaptiko jokių galimų matavimo ir skaičiavimo netikslumų. Nuspręsta eksperimento rezultatus publikuoti moksliniame žurnale. Tiesa, kol kas nepranešama, koks tai bus žurnalas.

Po rezultatų publikavimo mokslininkai tikisi plačių diskusijų mokslo visuomenėje, mat tokie rezultatai gerokai sujaukia nusistovėjusias fizikos žinias bei teorijas. Tiesa, nors patys OPERA eksperimento dalyviai sakosi patikrinę visas įmanomas versijas ir neaptikę jokių galimų netikslumų, vis dėl to jie linksta prie šiai dienai nežinomos kilmės iškraipymų, o ne realaus šviesos greičio viršijimo fakto.

Įdomu tai, jog po ruošiamu straipsniu, kuriame bus duomenys iš senojo bei naujojo eksperimento, pasirašys ne visi iš 180 mokslininkų – 15 iš jų atsisakė tai padaryti. Keturi iš jų paruošė atskirą juodraštinę straipsnio versiją, kurią galima perskaityti arxiv.org svetainėje. Šie mokslininkai akcentuoja, jog eksperimentas buvo atliktas ne visai korektiškai ir todėl įvertinti ne visi galimi paklaidų šaltiniai.

Kas bus toliau? Žinoma, viso pasaulio fizikai bandys perprasti tokių netikėtų rezultatų priežastis, o kolegos iš JAV nacionalinės Fermi laboratorijos, dirbantys MINOS programoje, planuoja po trijų mėnesių atlikti identišką eksperimentą. OPERA projekto dalyvė iš Rusijos Natalija Poluchina, vadovaujanti Rusijos Mokslų akademijos Lebedevo vardo Fizikos instituto (FIAN) elementariųjų dalelių laboratorijai, kiek kritiškai įvertino tokius planus: „abejoju ar jiems tai pavyks taip greitai – tokiems eksperimentams reikia labai rimtos technikos, kurios suderinimas be galo ilgas procesas. OPERA eksperimento dalyviams prireikė dviejų metų eksperimento pasiruošimui. Žinoma, visi OPERA programos mokslininkai pasirengę padėti ir pasidalinti savo žiniomis“.

Komentarai (80)