Mokslo istorijoje būta eksperimentų, kurie, šiuolaikiniu požiūriu, buvo atlikti stulbinančiai neetiškai, tačiau, kaip paaiškėjo, išgelbėjo begalę žmonių gyvybių ir suteikė žinių, kurias pritaikius, daugelį kadaise mirtinų ligų dabar galima laikyti išnykusiomis. Viena iš labiausiai kontraversiškų medicinos mokslo istorijų – apie neatsakingą manipuliavimą raupais ir netikėtą milijonus gyvybių išgelbėjusio vakcinavimo išradimą.

Šie pūliniai tą pačią dieną į abi rankas buvo sušvirkšti sveikam aštuonerių metų berniukui Jamesui Phippsui (jis buvo E. Jennerio sodininko sūnus). Berniukui pakilo temperatūra, pablogėjo savijauta, bet liga nebuvo sunki.

Vėliau berniukui buvo atlikta variolacijos (angl. „variola“ – raupai“) procedūra – sušvirkšta mažesnio pavojingumo žmonių raupų viruso (mirtingumas – „tik“ 2 proc.), kuriuo tais laikais standartiškai buvo siekiama mažinti sergamumą raupais. Susirgus pavojingesne raupų forma mirtingumas buvo iki 30 procentų. Po variolacijos nebuvo pastebėta jokių raupų simptomų. Vėliau berniukas vėl buvo veikiamas žmogiškais raupais, bet vis tiek išliko atsparus ligai ir nesusirgo.

Vėliau mokslininkas savo eksperimentą pakartojo su dar 22 žmonėmis ir nustatė, kad karvių raupais persirgę žmonės įgyja atsparumą žmogiškai raupų atmainai.

Praėjus 44 metams Didžiojoje Britanijoje oficialiai buvo atsisakyta iki tol taikytos variolacijos praktikos – žmonių užkrėtimo lengvesne žmogiškų raupų formos – ir pereita prie kur kas saugesnės vakcinacijos – užkrėtimo karvių raupais. Beje, žodis „vakcina“ yra kilęs iš žodžio „vacca“ (lot. – „karvė“).

1979 metais Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad raupai yra oficialiai išnykusi liga, nors keli jos mėginiai saugomi mokslo centruose JAV ir Rusijoje. Ir tai nėra vienintelė E. Jennerio darbų nauda – jis tapo mokslo šakos, vadinamos imunoprofilaktika, pradininku – visi modernūs skiepai iš dalies yra sukurti būtent E. Jennerio darbo pagrindu.

Komentarai (6)