Atrastos dvi didžiausios juodosios skylės (2)
Atrastos dvi didžiausios iš visų žinomų juodųjų skylių. Jų dydžiai ir pozicijos buvo nustatytos pagal duomenis, gautus iš judančių tolimose galaktikose žvaigždžių greičio matavimui naudojamų „Gemini“ ir „Keck“ observatorijų Havajuose bei observatorijos Teksase. Šis atradimas turėtų padėti mokslininkams daugiau sužinoti apie supermasyvių juodųjų skylių augimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Visų didžiųjų galaktikų centruose yra po supermasyvią juodąją skylę, kurios masė milijonus ar net milijardus kartų didesnė už mūsų Saulės masę. Didžiausia iki šiol žinoma juodoji skylė buvo „Messier 87“ (M87) galaktikos centre, jos masė – 6,3 milijardų kartų didesnė nei Saulės.
Dvi naujai atrastos juodosios skylės – mažų mažiausiai 9,7 milijardus kartų masyvesnės už Saulę, o jų įvykių horizonto skersmuo – bent penkiskart platesnis už atstumą tarp Saulės ir Plutono. Viena iš juodųjų skylių tūno už 331 mln. šviesmečių esančios Liūto žvaigždyne pastebėtos NGC 3842 galaktikos centre, antroji NGC 4889 – už 336 mln. šviesmečių, Berenikės Garbanos galaktikų spiečiuje (angl. – „Coma galaxy cluster“). Beje, astronomai yra linkę manyti, jog antrosios iš juodųjų skylių masė gali siekti 21 mln. Saulės masių.
Mokslininkai seniai galvojo, kad tokio dydžio ar net didesnės juodosios skylės egzistuoja. Taip buvo galima manyti dėl kvazarų. Kvazarai, kaip manoma, yra materija, dideliu greičiu įtraukiama į supermasyvias juodąsias skyles ir dėl to pradedanti švytėti. Šis greitis toks didelis, kad vos poros šviesmečių skersmens kvazarai išspinduliuoja daugiau šviesos nei visa mūsų galaktika.
Mokslininkus nustebino tai, kad atrastos juodosios skylės tokio švytėjimo nesukėlė. Tikėtina, kad jos jau sutraukė visas aplinkui esančias dujas, kurios paprastai lengviausiai pasiduoda juodųjų skylių traukai. Šios juodosios skylės taip pat buvo daug didesnės nei galima buvo tikėtis iš galaktikų, kuriose jos buvo atrastos, dydžio. Visai tai turėtų padėti mokslininkams suprasti, kokie veiksniai apsprendžia juodųjų skylių augimą.
Chung-Pei Mai, šias juodąsias skyles tyrinėjęs Kalifornijos universiteto astrofizikas, sakė: „Mes žinome, kad didelės galaktikos susidaro susijungus mažesnėms, ir kad šio proceso metu galaktikose esančios juodosios skylės taip pat gali susijungti į didesnes. Tačiau jos taip pat gali augti sutraukdamos šalia esančias dujas. Ši problema panaši į klausimą „Ar vaikai užauga aukštesni todėl, kad jų tėvai buvo aukšti, ar todėl, kad valgė daug košės?“ Kaip šį klausimą atsakyti juodųjų skylių atveju, mes kol kas dar nežinome.“