Kosmose gimusios kirmėlės suteikia optimizmo kelionėms į Marsą (1)
Planuojant žmonių keliones į kitas planetas, susiduriama su įvairiausiomis problemomis. Svarbu įvertinti ne tik techninius iššūkius, bet ir ilgalaikio skrydžio poveikį žmogaus sveikatai. Tai ypač svarbu prisiminus, jog kosmose yra pavojingai didelis radiacijos kiekis ir žmogaus organizmui įprastos traukos nebuvimas. Nors apsaugai nuo radiacijos kosminio skraidymo aparatams jau yra sukurti įvairūs antiradiaciniai skydai, gravitacijos trūkumas vis dar išlieka problema.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dėl nepakankamo traukos lygio kelionės metu po truputį silpsta raumenys. Didžiausias poveikis pastebimas vadinamajai „antigravitacijos raumenų“ grupei – raumenims, skirtiems kompensuoti traukos poveikį esant Žemėje. Šiek tiek mažiau silpnėja ir kitos raumenų grupės, tarp jų ir širdis.
„Dėl nesvarumo ne tik rečiau naudojamasi raumenimis – jų viduje pradeda keistis vykstančios cheminės reakcijos“, – aiškino Nathanielis Szewczykas iš Notingemo universiteto, moksliniame žurnale „Journal of the Royal Society Interface“ publikuoto tyrimo autorius.
Kaip ilgalaikė nesvarumo būsena paveiktų žmones? Kažkiek žinių mokslininkai jau turi stebėdami TKS stotyje dirbančių astronautų fizinę būseną. Tačiau jie stotyje išbūna apie šešis mėnesius, tad kokie būtų tolesni sveikatos pokyčiai belieka spėlioti. Arba pasitelkti kitokių tyrimų būdų. Pavyzdžiui, rusai norėdami išsiaiškinti psichologinius pokyčius ilgo izoliuoto skrydžio metu į Marsą, organizavo specialų eksperimentą Žemėje – jo dalyviai buvo uždaryti imitaciniame erdvėlaivyje tiek laiko, kiek truktų toks skrydis. Nežiūrint izoliacijos, kosmoso sąlygų taip lengvai neatkursi. Tad norėdami tyrinėti kosmoso poveikį sveikatai, mokslininkai dažniausiai pasitelkia gyvūnus.
Taip pasielgė ir Dr. N. Szewczykas, kartu su savo komanda į kosmosą išsiuntęs kirmėles C. elegans. Šios rūšies kirmėlės pasirinktos neatsitiktinai – jos gana greitai dauginasi ir turi su žmonėmis turi daug bendro genetinio kodo, tad tiriant kosmoso poveikį kirmėlėms, galima nuspėti ir apie poveikį žmonėms. Šiuo atveju tyrimo metu buvo siekiama daugiau sužinoti apie ilgalaikį nesvarumo poreikį raumenims.
Nuo 2006 metų jos buvo specialiai pagamintoje talpykloje Tarptautinėje kosmoso stotyje, kur iki grįžimo į Žemę išaugo ir subrendo 12 kirmėlių kartų. Tai ilgiausias laikas, kurį iki šiol kosmose yra išgyvenusios kirmėlės. Į Žemę kirmėlės sugrįžo kartu su paskutiniu NASA erdvėlaivio „Discovery“ skrydžiu ir jau praėjo daug mokslinių tyrimų analizuojant jų fiziologinius pokyčius, atsiradusius dėl nesvarumo būsenos.
„Mes sužinojome, kad kirmėlės kosmose galėtų išgyventi gana ilgai, galbūt net iki kelionės pabaigos skrendant į kitą planetą. Tai leis su jomis vykdyti tolimesnius ilgųjų kosmoso kelionių poveikio tyrimus“, – sakė Dr. N. Szewczykas.
Kirmėlės augo ir dauginosi specialioje automatizuotoje talpykloje, kuri dalį kirmėlių atskirdavo nuo bendros grupės ir perkeldavo prie naujo maisto šaltinio. Kirmėlės buvo įdėtos į skystą terpę, todėl, kaip mano mokslininkai, jos ir galėjo taip ilgai išgyventi.
Tai, kad kirmėlės tiek ilgai išgyveno, mokslininkų nuomone, yra geras rezultatas. Tai reiškia, kad, bent tam tikromis sąlygomis, raumenys ilgą laiką gali išlikti iš esmės nepažeisti. Tai leidžia manyti, jog ir žmogaus raumenys, palaikant tinkamą režimą, galėtų atlaikyti ilgas kosmines keliones. Kalbant apie ilgalaikes kosmines keliones, žinoma, pirmiausia turimos mintyje kelionės į Marsą.
Tolimesniems tyrimams planuojama kirmėlių koloniją išsiųsti į kelionę toliau nuo Žemės, taip siekiant sužinoti, kaip jas paveiks kosminė radiacija.
Autoriai: Daumantas Lipskis