„150 000 000 laipsnių pragaras.“ Po 160 metų mįslės – mokslininkų verdiktas: ryškiausią žvaigždę pamažu „ryja“ vaiduoklis ()
Gama-Cas yra itin ryškus objektas – iki 65 tūkst. kartų ryškesnis už Saulę ir 19 kartų už ją didesnis.
© Neil Michael Wyatt (CC BY 4.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/Gamma_Cassiopeiae#/media/File:Gamma_Cassiopeiae_and_its_associated_nebulosity.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai, naudodami palydovą XRISM, išsiaiškino, kad paslaptingąją žvaigždę gama-Cas pamažu „ryja“ baltoji nykštukė. Tai daugiau nei pusę amžiaus trukusios mįslės įminimas.
Astronomų komanda pasitelkė XRISM palydovą, kad paaiškintų paslaptį, kuri mokslininkus intrigavo daugiau nei šimtmetį. Gama-Cas, esanti maždaug už 550 šviesmečių nuo Žemės, stebėtojus stebino neįprasta rentgeno spinduliuote ir unikaliu vandenilio spektru. Nuo 1866 m. specialistai suko galvas dėl šios žvaigždės išskirtinumo šaltinio.
Gama-Cas yra itin ryškus objektas – iki 65 tūkst. kartų ryškesnis už Saulę ir 19 kartų už ją didesnis. Ši žvaigždė puošia dangų Kasiopėjos žvaigždyne, matoma kaip aukščiausias būdingos „W“ formos taškas. Dar XIX a. mokslininkai pastebėjo netipišką „vandenilio parašą“ jos spektre, o tai davė pradžią naujai, vadinamųjų Be žvaigždžių klasei. XX a. aštuntajame dešimtmetyje paslaptis dar labiau pagilėjo, atradus neįtikėtinai stiprią rentgeno spinduliuotę, kurios plazmos temperatūra viršijo 150 mln. laipsnių – tai net 40 kartų stipriau nei įprastų masyvių žvaigždžių. Tai sukėlė diskusijas, ar už šį reiškinį atsakingas žvaigždės magnetinis laukas, ar materija, krentanti ant paslėptos palydovės.
|
Naujausi XRISM stebėjimai patvirtino hipotezę, kad už rentgeno spindulių blyksnius atsakingas kompaktiškas palydovas – greičiausiai baltoji nykštukė. Tai išorinių sluoksnių netekęs „negyvas“ buvusios žvaigždės branduolys, kuris pamažu siurbia medžiagą iš gama-Cas.
Dėl šių išvadų mokslininkai galėjo atmesti kitas abejones, dešimtmečius skaldžiusias tyrėjų bendruomenę. Pasak dr. Yaël Nazé iš Lježo universiteto, proveržis, pasiektas naudojant šiuolaikines rentgeno misijas, suteikia užtikrintumo:
„Ilgametis daugelio tyrėjų grupių darbas leido mums galutinai įminti šią mįslę“ – sako mokslininkė.
Baltosios nykštukės buvimo šalia gama-Cas patvirtinimas leis sukurti naujus tokių dvinarių sistemų modelius.
Autoriai pabrėžia, kad nors gama-Cas mįslė ir išspręsta, vis dar lieka klausimų apie tokių sistemų sąveikos mechanizmus. Atradimas meta naują šviesą į masyvių žvaigždžių evoliuciją galaktikoje; taip pat nustatyta, kad panašių objektų, skleidžiančių didelės energijos rentgeno spinduliuotę, jau identifikuota daugiau nei 20.
