Netoli Žemės aptikta negyva žvaigždė. Ji virsta kosminiu deimantu  ()

Žvaigždės kartais primena brangakmenius, kurie šviečia naktinio dangaus tamsoje. Tačiau kai kurios iš jų tikrai gali tapti tokiais brangakmeniais.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šio tipo negyvos žvaigždės, tokios kaip baltoji nykštukė, laikui bėgant atvėsta, tampa kietesnės ir kristalizuojasi. Kaip tik tokią žvaigždę astronomai atrado gana arti Žemės 104 šviesmečių atstumu. Šią baltąją nykštukę daugiausia sudaro anglis ir metalinis deguonis, o mokslininkai mano, kad žvaigždės centras virsta tankiu, kietu, kosminiu deimantu, sudarytu iš kristalizuotos anglies ir deguonies, rašo „ScienceAlert“.

Kiekviena kosmoso žvaigždė turi tam tikrą gyvenimo trukmę. Kai jos šerdžiai pritrūksta kuro termobranduolinei reakcijai palaikyti, ji pradeda mirti.

Daugelis žvaigždžių, kurių masė maždaug 8 kartus didesnė už Saulę, virsta baltosiomis nykštukėmis. Šis procesas vyksta palaipsniui, o pirminė žvaigždė išmeta savo išorinį plazmos sluoksnį, o tada subyra į Mėnulio dydžio objektą, kurio masė 1,4 karto didesnė už Saulės. Tačiau tam tikros baltųjų nykštukų sąlygos neleidžia joms dar labiau susitraukti ir virsti tankesniais objektais, pavyzdžiui, neutroninėmis žvaigždėmis ar juodosiomis skylėmis.

Baltosios nykštukės yra labai blankios negyvos žvaigždės, išskiriančios likutinę šilumą. Mokslininkai mano, kad vėliau šios žvaigždės taip atšąla, kad virsta šaltu objektu, susidedančiu iš kristalizuotos anglies. Toks objektas vadinamas juodąja nykštuke. Astronomai mano, kad baltosios nykštukės pavertimo juodąja nykštuke procesas trunka milijonus milijardų metų, todėl, žinoma, nė viena iš jų niekada nebuvo aptikta, nes Visatos amžius yra tik 13,8 milijardo metų.

 

Tačiau mokslininkai gali aptikti kristalizacijos požymius, prasidedančius baltųjų nykštukų šerdyje. Kristalizacijos metu anglies ir deguonies atomai baltosios nykštukės viduje nustoja laisvai judėti ir sudaro kristalinę gardelę. Tuo pačiu metu išsiskiria energija, kuri išsisklaido šilumos pavidalu.

Pietų Kvinslando universiteto (Australija) mokslininkai atrado būtent tokią baltąją nykštukę, kurioje prasideda kristalizacijos procesas ir ji virsta kosminiu deimantu. Ši baltoji nykštukė buvo pavadinta HD 190412 C ir buvo nustatyta, kad ji yra jau žinomos žvaigždžių sistemos HD 190412, kurią sudaro trys žvaigždės, kompanionė. Taigi, mokslininkai išsiaiškino, kad ši sistema iš tikrųjų susideda iš keturių žvaigždžių ir yra 104 šviesmečių atstumu nuo Žemės.

 

Kalbant apie šios baltosios nykštukės amžių, mokslininkai mano, kad jai yra apie 4,2 milijardo metų, o kitoms trims sistemos žvaigždėms – 7,3 milijardo metų.

Mokslininkai mano, kad tokių neįprastų žvaigždžių sistemų mūsų galaktikoje gali būti daug daugiau, o jų stebėjimas padės mums geriau suprasti negyvų žvaigždžių evoliuciją (taip, jos nuolat keičiasi).

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(18)
(3)
(15)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()