Kinija planuoja per artimiausius penkerius metus kosmose įsirengti laboratorijas, rinkti grunto mėginius iš Mėnulio paviršiaus ir pasirengti statyti kosmines stotis. Tokie veiksmai aprašyti šią savaitę paviešintame plane, kurio tikslas – didelėmis raidėmis įrašyti Kinijos pavadinimą kosmoso tyrinėjimų žemėlapyje. Kinija taip pat planuoja ateinantį penkmetį paleidinėti pilotuojamus kosminius aparatus ir krovininius laivus. Vyriausybės parengtame plane nurodoma, kad galutinis valstybės tikslas – žmogaus išsilaipinimas Mėnulyje.

„Su ekonomine raida didėja ir mokslinės raidos bei tyrimų poreikis. Investuodama į kosmoso tyrimus Kinija nori prisidėti ir tapti viena iš svarbiausių žaidėjų pasaulyje daugiau nei viename lygmenyje“, – sakė Pekino universiteto Žemės ir kosmoso mokslų mokyklos profesorius Jiao Weixinas.

Kinijos planai plėsti kosmoso tyrimus kontrastuoja su amerikiečių planais riboti ambicijas ir kosmoso tyrimų finansavimą.

Nuo 2003 metų Kinija įvykdė ne vieną proveržį savo kosmoso programoje – tapo trečia šalimi po Rusijos ir JAV, iškėlusia žmogų į kosmosą, o 2008 metais kinas buvo išėjęs į atvirą kosmosą.

Lapkritį sėkmingai įvykdytas automatizuotas kosminio laivo „Shenzhou-8“ susijungimas su kosminės laboratorijos moduliu – taip atvertas kelias Kinijos ateities kosminės laboratorijos kūrimui. Kosminis laivas buvo iškeltas iš kosmodromo, esančio Gobio dykumoje Kinijos šiaurės vakarinėje dalyje praėjus mėnesiui po to, kai iš to paties kosmodromo iškeltas kosminės laboratorijos modulis „Tiangong-1“.

Kinija skelbia, kad jų kariuomenės vykdoma kosminė programa bus naudojama taikiems tikslams. Tačiau programos vykdymo istorija verčia suabejoti oficialiais teiginiais. Pavyzdžiui, 2007 metais Kinija pademonstravo galinti susprogdinti nebeveikiantį teleskopą. Toks bandymas sukėlė daug triukšmo JAV ir kitų valstybių valdžios koridoriuose, kilo susirūpinimas, kad kosminės lenktynės įgys militaristinį atspalvį.

Kai kurie ekspertai tvirtina, kad pagrindinė praraja Kinijos ir JAV kosminių tyrimų santykiuose yra reguliarių derybų dėl kosminio saugumo stoka – tokios derybos šaltojo karo metu vyko tarp Vašingtono ir Maskvos.

„Šiuo atžvilgiu Obamos administracija bandė užmegzti bendradarbiavimą kariniame lygmenyje. Dabar iniciatyvos turėtų imtis Kinija. Tai, kaip ji reaguos į pasiūlymą užmegzti ryšius, daug ką pasakys apie tikruosius jų kosminius siekius“, – sakė JAV Nacionalinio saugumo reikalų departamento Karinio laivyno antrosios studijų pakopos mokyklos profesorius Clay’us Moltzas.

2012 metais Kinija planuoja atlikti dar dvi susijungimo kosmose misijas, bent viena iš tų misijų bus pilotuojama. Tačiau nepaisant spartaus progreso, Kinija dar smarkiai atsilieka kosminių technologijų požiūriu.

„Kinija vis dar vejasi valstybes, kurios savo kosmines programas pradėjo praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje. Tai, ką Kinija padarė per paskutinį dešimtmetį, yra įspūdinga, tačiau erdvės tobulėti tikrai yra“, – sakė Jiao Weixinas.

Oficialiuose planuose nurodoma, kad Kinija vystys kosminių nuolaužų stebėjimo technologijas, tirs juodąsias skyles, kurs mažuosius palydovus aplinkos ir nelaimingų atsitikimų stebėjimui, meteorologiniams tyrimams.

Komentarai (28)