Mokslininkai rado būdą nustatyti žmonių gyvenimo trukmę (13)
Mokslininkai nustatė naują būdą prognozuoti žmonių gyvenimo trukmę – analizuojant genuose užkoduotą informaciją. Anot jų, numatomą gyvenimo trukmę galima sužinoti iškart po gimimo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Visa tai priklauso nuo telomerų – chromosomų galuose esančių struktūrų – ilgumo. Jų vaidmenį mokslininkai lygina su batų raištelių galuose esančiomis plastmasinėmis apsaugomis: telomeros saugo chromosomas nuo nusidėvėjimo ir „iširimo“, skelbia dailymail.co.uk.
Paprastai sakant, kuo ilgesnės telomeros, tuo ilgiau jūs gyvensite – žinoma, jei neįvyks koks nors nelaimingas atsitikimas, neužklups liga ar to nepaveiks gyvenimo būdas.
Jau anksčiau buvo žinoma, kad telomeros gali sutrumpėti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, jei žmogus rūko ar patiria daug streso. Tačiau tai yra pirmasis indikatorius, leidžiantis spėti, kad žmonių gyvenimo trukmė yra užkoduota nuo gimimo.
Manoma, kad ateityje atlikus medicininius tyrimus žmonės dar vaikystėje galės sužinoti savo gyvenimo trukmę, jei to norės.
„Nėra žinoma, kodėl skirtingų žmonių telomerų ilgis skiriasi, tačiau jei turėtumėte pasirinkimą, jūs, ko gero, norėtumėte gimti, turėdamas ilgesnes telomerass, – sako tyrimui vadovavęs Glazgo universiteto profesorius Patas Monaghanas. – Nemanau, kad kas nors norėtų sužinoti savo gyvenimo trukmę – tai žmones gali liūdnai nuteikti. Tačiau būtina atsiminti, kad jūsų gyvenimo būdas tam turi didelę įtaką.“
Tyrimo metu buvo matuojamas zebriškųjų kikilių telomerų ilgis įvairiais jų gyvenimo etapais. Žmonių atveju, dėl tyrimo trukmės, dažniausiai tiriami vyresnio amžiaus asmenys.
Mokslininkai ištyrė 99 kikilių kraują, o laikui bėgant hipotezė pasitvirtino: trumpesnes telomeras turėję paukščiai krisdavo anksčiau. Kai kurie jų išgyveno vos septynis mėnesius. Tačiau vienas paukštis, kurio telomeros buvo ilgiausios, išgyveno net devynerius metus.
„Šie paukščiai mirė natūraliai. Jų neužpuolė jokie plėšrūnai, jie nesirgo jokiomis ligomis ir nežuvo atsitiktinai“, – pabrėžė P. Monaghanas.
Tyrimas gali pasitarnauti ir žmonijai, mat mūsų telomeros veikia analogišku principu. Kuo jos yra ilgesni, tuo geriau. Bėgant laikui jos nuolat trumpėja, o pasiekusios tam tikrą ilgį nustoja veikti. Tuomet jos nebesaugo DNR, o besidauginančiose ląstelėse atsiranda klaidų. Dėl to senstant oda pradeda raukšlėtis, o imuninė sistema tampa mažiau efektyvi, didėja rizika susirgti įvairiomis ligomis ar gauti širdies smūgį.