Jie jas iššifravo po 100 metų. Babilono lentelėse buvo kalbama apie sunaikinimą ()
Vienas iš tekstų skambėjo taip: „Karalius mirs“.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Archeologai iššifravo maždaug 4 tūkst. metų senumo molio lenteles, kuriose buvo užrašyti bloga pranašaujantys ženklai, susiję su Mėnulio užtemimu.
Remiantis žurnale „Journal of Cuneiform Studies“ paskelbtu tyrimu, vienas iš tekstų skambėjo taip: „Karalius mirs“, o visą šio rinkinio vertimą pavyko parengti pasitelkus dirbtinį intelektą tik praėjus daugiau nei šimtui metų po šių artefaktų atradimo.
Kaip praneša „Popular Mechanics“, senovės Babilono lentelėse tyrėjai iš viso rado 73 ženklus, užrašytus dantiraščiu. Babiloniečiai Mėnulio užtemimus siejo su grėsmėmis valstybei ir valdovui, tokiomis kaip badas, maras, sausra, lyderio nužudymas ar pasaulio pražūtis. Pats dantiraštis buvo naudojamas daugybei senovės Artimųjų Rytų kalbų.
Tyrimo autoriai aprašė, kad babiloniečiai pranašystes laikė būdu įvesti tvarką pasaulyje ir nuspėti ateitį. Ženklai buvo susiję su Mėnulio užtemimu, kuris buvo laikomas nelaimių pranašu. Andrew George'as, asiriologas emeritas ir tyrimo bendraautorius, taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis šių įsitikinimų galėjo kilti iš senovės stebėjimų, kai po tam tikrų reiškinių sekdavo katastrofos.
Ką buvo daroma, kai pranašystė liesdavo karalių
Įspėjimai, susiję su monarchu, buvo vertinami labai rimtai. Kai įrašas pranašaudavo pavojų karaliui, patarėjai pasitelkdavo burtus iš paaukoto gyvūno vidurių, kad įvertintų, ar grėsmė yra reali. Jei toks ritualas nenuramindavo dvaro, buvo imamasi tolesnių veiksmų, siekiant atitolinti blogį. Tyrėjams šie užrašai šiandien yra ne tik senovės tikėjimų katalogas, bet ir baimių, susijusių su valdymu bei valstybės saugumu senovės Babilonijoje, liudijimas.
Kodėl vertimas užtruko ilgiau nei šimtą metų
Patys artefaktai nebuvo nežinomi. Britų muziejus („British Museum“) Didžiojoje Britanijoje nupirko tris lenteles dar XIX a. dešimtajame dešimtmetyje, o paskutinę pridėjo 1914 m. Vėliau jos pateko į kolekciją, kurią sudarė daugiau nei 150 tūkst. dantiraščio lentelių.
Dėl didžiulės kolekcijos apimties ir nedidelio specialistų skaičiaus šis rinkinys ilgam dingo iš tyrėjų akiračio. Šių objektų reikšmė vėl buvo pastebėta tik XX a. aštuntajame dešimtmetyje, kai vienas mokslininkas jas atsitiktinai rado ir atpažino jų vertę.
Ką lentelės atskleidžia apie babiloniečių pasaulį
Iššifravimo darbai reikalavo lėto skaitymo, atskirų eilučių perpiešimo ir daugkartinio ženklų lyginimo. Tyrėjai pabrėžė, kad tekstų kalba – senovės Irake naudota akadų kalba – patvirtina babilonietišką lentelių kilmę.
Pasak A. George'o, panašūs šaltiniai per pastaruosius 150 metų leido sukurti kur kas išsamesnį šio regiono senovės civilizacijų istorijos, religijos, literatūros bei socialinio ir ekonominio gyvenimo paveikslą.
