Rusija įkalbinėja NASA statyti bazę Mėnulyje (7)
Rusija skelbia pradėjusi konsultacijas su NASA ir Europos kosmoso agentūra dėl gyvenamosios bazės Mėnulyje statybos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ taip pat su JAV ir ES kosmoso agentūrų atstovais aptarinėja galimybę paleisti aplink Mėnulį skriejančią kosminę stotį, kurioje galėtų nuolat dirbti astronautai, skelbia „Space.com“.
Pasak „Roskosmos“ vadovo Vladimiro Popovkino, vis nauji tyrimų duomenys liudija, kad žmonės galėtų ilgą laiką dirbti Mėnulio paviršiuje arba jo orbitoje. „Šiandien jau turime pakankamai žinių apie tai, žinome, kad Mėnulio ašigaliuose yra vandens. Dabar diskutuojame su NASA ir Europos kosmoso agentūra, kaip pradėti Mėnulio tyrimus“, – V. Popovkino žodžius citavo Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.
„Roskosmos“ vadovo teigimu, Rusijos kosminių skrydžių specialistai jau pradėjo nagrinėti galimos žmonių transportavimo į Mėnulį sistemos projektą.
Rusija jau buvo paskelbusi apie savo planus iki 2020 m. į Mėnulį nusiųsti du nepilotuojamus kosminius aparatus „Luna-Glob“ ir „Luna-Resource“.
Pasak NASA atstovų, kalbėdamas apie konsultacijas dėl būsimos bazės Mėnulyje V. Popovkinas turbūt turi mintyje Tarptautinės kosmoso tyrimų koordinavimo grupės (ISECG) veiklą ir jos parengtą globalųjį kosmoso tyrimų planą. „NASA atstovai yra ne kartą susitikę su Rusijos ir kitų 9 kosmoso agentūrų vadovais koordinuoti būsimus kosmoso tyrimus. ISECG pernai yra parengusi ilgalaikę žmonijos kosminių tyrimų strategiją“, – sakė NASA atstovas spaudai J.D. Harringtonas.
Pasak jo, šis kosminių tyrimų planas apima įvairius bendrus tyrimų projektus, pradedant Tarptautine kosmine stotimi (TKS), baigiant pilotuojamu skrydžiu į Marsą. Šis skrydis esą galėtų būti vykdomas iš pradžių siunčiant astronautus į asteroidą arba į Mėnulį.
Apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad V. Popovkino kalbos apie bendradarbiavimą su NASA ir ESA statant gyvenamąją bazę Mėnulyje gali būti bandymas užtušuoti skaudų nusivylimą pastarųjų metų Rusijos kosminėmis nesėkmėmis. Viena didžiausių iš jų tapo į Marsą skristi turėjusio kosminio aparato „Phobos-Grunt“ nesėkmė orbitoje, dėl kurios jis tapo nevaldomas ir nukrito į Žemę.
Praėjusią savaitę „Roskosmos“ atstovai net bandė suversti kaltę dėl to JAV radarams Maršalų salose, neva stebėjusiems „Phobos-Grunt“ orbitą ir netyčiomis sugadinusiems jo elektroninę įrangą per didelės galios impulsais. NASA atstovai ir nepriklausomi ekspertai šią prielaidą atmetė, nes Maršalų salose nėra radarų, tinkamų kosminei erdvei stebėti, esantys radarai nebuvo įjungti „Phobos-Grunt“ skrydžio į orbitą metu, be to, šių radarų elektromagnetinė spinduliuotė yra pernelyg silpna, kad kokiu nors būdu galėtų paveikti kosmose esančius objektus.
