Kas galaktikoj gyvena? Apie tai, iš ko susideda galaktikos

Čia dar klausimas dėl gravitacijos greičio. http://www.physicsforums.com/showthread.php?t=574046 Myslius ankščiau turėjo minčių apie tai. Kolkas nearodo kad kas realiai žinotų atsakymą. http://physics.wustl.edu/cmw/SpeedofGravity.html Jei gravitacinės bangos frontas kaip šviesos, tai reikštų, kad gravitacija pati save sulėtina. Jei tiesus (versija 2), tada gravitacija greitesnė už šviesą. Ale įdomus klausimas sakyčiau

Iš pradžių pasirodė laaabai ilgas straipsnis, bet kai pradėjau skaityti, tai kelionė per galaktiką tikrai neprailgo. Ačiū.

Esu modeliavęs mechanizmą, kuris yra vedamas veleno, bet korpusas neturi atramos taškų. Tam, (kaip atramą) naudojau giroskopą. Man modeliavimui pakako lygčių iš "Fizičeskaja enciklopedija, Moskva <Sovietskaja enciklopedija> 1988" 1 tomas. Dar truputi pasinaudojau (patikslinimui) tiksliosios mechanikos vadovėliu.

Aš kaip tik per astrofizikos egzaminą gavau klausimą apie galaktikas - jei tiksliau, apie lęšines. Gerai, kad suskubau garsiai atsakyti į svetimo žmogaus klausimą, nes, įtariu, būtų pasibaigę ne taip linksmai Puikus, išsamus straipsnis. Šaunuolis, Kastyti

Ačiū už komentarus Smagu, kad kažkam patinka. Alvydai, deja, apie gravitacijos greitį nežinau nieko daugiau, nei pateikta tose nuorose, kurias davei. Iš jų pats šį bei tą sužinojau, ačiū

_alvydas_, "Susukai" man smegenis su savo giroskopu. Prie ko žadi "pririšti" giroskopo pagrindinės koordinacių sistemos "0"? Kai tai, ką norėjai, aprašysi lygtimis, pamodeliuosi, paaiškės, kad reikia 3 giroskopų sistemos. Matematika "apžels". Po to gali paaiškėt, kad ir to dar ne gana - reikia daryti diferencialinę sistemą iš tokių sistemų. O po to, kai viską apibendrinsi, gali paaiškėti, kad informacijos gavai ne ką daugiau, nei iš paprasčiausio "špyžiaus gabalo", tik labai sudėtingu, nors ir įdomiu keliu.

Čia kaip eksperimentas atrodė realybėj. http://einstein.stanford.edu/TECH/technology1.html Bet gal galima skaičiavimams naudoti supaprastintą modelį. Pvz.: (taškinė masė 1)................(taškinė ašis / pakaba)...................(taškinė masė 2) Pakaba pririšta prie palydovo, judančio apskritimine orbita (turbūt). Dabar jei masę 2 veikia jėga F, tai per svertą masę m1 veiks jėga -F Pagal bet kurią iš minėtų formulių abi mases veiks truputį skirtinga gravitacijos jėga. Pagrinde dėl judėjimo krypties, nors dėl visa ko reikia nepamiršti ir atstumo skirtumo. Tada gal pakaktų nagrinėti tokį supaprastitą modelį. (taškinė masė 1)................(taškinė ašis / pakaba) Masę 1 veikia jėgų skirtumas. Bet gal aš čia ir perdaug supaprastinau.

būtų įdomu būtų žinoti, kaip sekasi.

http://lt.wikipedia.org/wiki/M%C4%97nulis "Skriedamas savo orbita Mėnulis pamažu tolsta nuo Žemės (3,9 cm per metus), todėl gali ateiti toks laikas, kai Mėnulis paliks Žemę." Gal kas arčiau astronomijos paaiškintų iškur jis gauna papildomos energijos? Čia gal gali būti kažkoks ryšys su ankščiau minėtu klausimu.

Yra tokia teorija, kad Mėnulis, sukeldamas potvynius ir atoslūgius, lėtina Žemės sukimasį apie savo ašį (prieš ilgą laiką para buvo 20 h). O Žemės sukimosi apie savo ašį lėtėjimas lemia proporcingą Mėnulio nutolimą.

Taip ir yra, kaip Aidas parašė. Po kažkiek milijardų metų, jei Žemė ir Mėnulis neiškeps Saulei virstant raudonąja milžine, sistema taps potvyniškai surakinta, t.y. ne tik Mėnulis į Žemę žiūrės tuo pačiu šonu, bet ir Žemė į Mėnulį taip pat. Tada paros trukmė Žemėje bus ~45 valandas ir daugiau nebekis.

Gal kas nori nedidelį galvosukį išspręsti? Kaip panaudoti paveiksliuke pateiktą formulę, http://apod.nasa.gov/apod/ap110510.html kad gauti jame nurodytus kampus?