Smalos lašo eksperimentas: ilgiausiai besitęsiantis laboratorinis bandymas mokslo istorijoje
(8)
85-eri metai. Smalos lašo eksperimentas – labiau parodomojo nei įrodomojo pobūdžio bandymas – prasidėjo dar 1927-aisiais, kai Kvinslendo universiteto (Australija) profesorius Tomasas Parnelis (Thomas Parnell) užsibrėžė tikslą savo studentams pademonstruoti, jog trapumu pasižymintis anglies degutas arba tiesiog smala (angl. – „coal tar pitch“), kurią plaktuko smūgiu galima sutrupinti į gabalėlius, iš tiesų kambario temperatūroje yra ne kietas kūnas, o skystis (tik nepaprastai tirštas).
Kambario temperatūroje smala yra kieta, tačiau pasižymi ir takumu – tiesa, teka ji nepaprastai lėtai. Kad tai pademonstruotų, T. Parnelis išlydė smalą, supylė į stiklo piltuvėlį, leido ataušti (tam prireikė trejų metų), o tuomet piltuvėlį pakabino, atvėrė jo dugną ir ėmė laukti, kada gi nuvarvės pirmasis smalos lašas.
Pirmasis šlakelis kaptelėjo po aštuonerių metų. Antrasis – dar po devynerių. Eksperimento autorius pirmųjų dviejų lašų nukritimą užfiksavo pats, tačiau trečiojo lašo, paptelėjusio 1954-aisiais (dar po 10 metų), nebesulaukė, o eksperimentas buvo nugrūstas į dulkėtus Fizikos fakulteto užkampius.
Smalos lašo eksperimentas taip ir būtų pražuvęs užmarštyje, jei ne 1961 m. į Kvinslendo universiteto Fizikos fakultetą dirbti atėjęs Džonas Meinstounas (John Mainstone). Sykį kažkuris kolega jam užsiminė spintelėje radęs kažką keisto ir parodė mokslininkui po varpo formos stiklo kolba pavožtą piltuvėlį su degutu.
Dž. Meinstounas paprašė fakulteto administracijos leidimo pademonstruoti šį eksperimentą inžinerijos studentams, tačiau jam buvo atsakyta, jog šis eksperimentas niekam neįdomus. Galiausiai 1975 m. Dž. Meinstounas įkalbėjo fakulteto administraciją pademonstruoti piltuvėlį su smala pasauliui. Viskas išsirutuliojo į tai, jog eksperimentas dabar tiesiogiai transliuojamas internete http://smp.uq.edu.au/content/pitch-drop-experiment. Pasaulyje atsirado tokių užkietėjusių smalos lašo eksperimento gerbėjų, jog, netyčia išsijungus internetinei transliacijai, Dž. Meinstounas elektroninių laiškų sulaukia jau po kelių minučių.
Paskutinio (kol kas – aštuntojo) lašo sulaukta 2000 m. lapkričio 28 d. Paradoksalu, tačiau reto epizodo metu vaizdo kamera kaip tik neveikė… Tad iki šios dienos internete dar niekas nėra matęs, kaip atsiskiria ir žemyn nukrenta kambario temperatūros smalos lašas.
Anot Dž. Meinstouno, numatyti, kada tiksliai paptelės devintasis ir visi kiti lašai, yra neįmanoma. Mokslininkas atkreipia dėmesį, jog laikas tarp dviejų kaptelėjimų vis ilgėja, nes smalos sudėtyje esančios dujos laikui bėgant išgaruoja, o smalos svoris piltuvėlyje vis mažesnis. Vis dėlto fizikas tikisi, jog devintasis smalos lašas paptelės ne anksčiau kaip 2013 m.
Kaip ten bebūtų, eksperimento pabaigos dar nematyti. „Jei tik jo niekas neišmes lauk, jis tęsis dar mažiausiai šimtą metų“, – įsitikinęs Dž. Meinstounas.
Parengė Saulius Žukauskas,sauliuszukauskas01@gmail.com