Užsikrečia ištisos šeimos. „Deja, po 10–15 metų jie bus mūsų pacientai“ ()
Liga vystosi daugelį metų.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vasarinės išvykos į mišką ir mėlynių ar aviečių rinkimas gali baigtis pavojingu užsikrėtimu. Echinokoko kiaušinėliai patenka į organizmą ne tik su neplautomis uogomis, bet ir su vandeniu, per kontaktą su užsikrėtusiu gyvūnu ar net pjaunant žolę. Liga daugelį metų vystosi be simptomų ir dažnai būna painiojama su vėžiu.
Taip įvyksta užsikrėtimas
Jau dabar vietiniuose turguose galima pamatyti mėlynių. Tačiau tokios uogos, jei nėra kruopščiai nuplautos, gali rimtai pakenkti.
Kalba eina apie riziką nuryti echinokoko kiaušinėlius, kurių gali būti ant uogų paviršiaus, ir taip užsikrėsti parazitu, sukeliančiu alveokokozę – vieną pavojingiausių žmogaus parazitinių ligų. Parazito kiaušinėlius pirmiausia platina lapės, kurios yra galutiniai jo šeimininkai. Jie patenka į dirvožemį, ant miško uogų, žolės ir į vandenį. Be to, pavojus kyla ne tik miškų teritorijose.
„Viena užsikrėtusi lapė savo žarnyne gali turėti net kelis tūkstančius suaugusių echinokokų, o kiekviename iš jų gali būti 200–600 kiaušinėlių. Gyvūnas, užkasdamas savo išmatas, kuriose yra parazito kiaušinėlių, paskleidžia juos aplinkoje“, – portalui „WP abcZdrowie“ aiškino klinikinis parazitologas prof. Jerzy Stefaniakas.
Specialistas pabrėžia, kad užsikrėsti galima ne tik suvalgius neplautų uogų.
„Tokie kiaušinėliai gali nusėsti ant uogų, pvz., mėlynių ar gervuogių, bet taip pat išgyventi žemėje. Kiti užsikrėtimo būdai gali būti žolės stiebo kramtymas ar užteršto vandens gėrimas. Taip pat įmanoma įkvėpti kiaušinėlių pjaunant žolę sode, kuriame anksčiau lankėsi lapė“, – įspėja ekspertas.
Liga vystosi daugelį metų
Didžiausia rizika kyla kaimo vietovių gyventojams ir renkantiems miško gėrybes.
|
„Vaikai, kuriuos matome prie kelio su uogų pilnais stiklainiais, po 10–15 metų greičiausiai, deja, bus mūsų pacientai“, – sako prof. Stefaniakas.
Alveokokozė vystosi labai lėtai. Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo gali trukti net 10–15 metų. Tuo metu parazitas dažniausiai vystosi kepenyse, formuodamas į naviką panašius pakitimus.
„Be skausmų dešinėje pilvo pusėje, gali atsirasti gelta ir hepatomegalija, t. y. kepenų padidėjimas. Sergantiesiems ilgainiui pakitimas perauga palei kraujagysles, o esant pažengusiai stadijai, susidaro metastazių židiniai“, – aiškina prof. Stefaniakas.
Jei parazitas patenka į smegenis, jis gali sukelti epilepsiją, sąmonės netekimą ir kitus neurologinius simptomus. Pakitimai plaučiuose sukelia kosulį ir dusulį, o kauluose – stiprius skausmus bei patologinius lūžius.
Galvojo, kad tai smegenų auglys
Ekspertas prisimena pacientus, kuriems diagnozė buvo nustatyta tik pažengusioje ligos stadijoje.
„Prisimenu pacientą, kuris turėjo septynis tokius pakitimus smegenyse. Deja, jis mirė. Kitas, trisdešimties su viršum metų vyras, užsiėmęs miško gėrybių rinkimu, iš pradžių pateko į neurochirurgiją, nes jam pasireiškė epilepsija ir sąmonės netekimas. Įtartas smegenų navikas. Paaiškėjo, kad tai echinokokas, kuris sukėlė metastazes iš kepenų į smegenis. Šis pacientas taip pat mirė“, – sako prof. Stefaniakas.
Gydytojas pabrėžia, kad įtartinų kepenų pakitimų nereikėtų tirti biopsijos būdu, nes tai gali lemti parazito išplitimą. Diagnozė remiasi vaizdiniais tyrimais ir serologiniais testais.
Higiena turi lemiamą reikšmę
Alveokokozės gydymas dažnai trunka daugelį metų, o kartais ir iki gyvenimo pabaigos. Todėl svarbiausia išlieka profilaktika. Ekspertai rekomenduoja kruopščiai plauti vaisius ir daržoves, vengti gerti nevirintą ar nefiltruotą vandenį bei reguliariai nukirminti šunis ir kates.
„Svarbi taisyklė yra užkirsti kelią šunų ir kačių kontaktui su lapėmis, nepamiršti apie nukirminimą, nes žmogus taip pat gali užsikrėsti glostydamas ar apsikabindamas užsikrėtusį namų augintin“, – apibendrina prof. Jerzy Stefaniakas.
