Šveicarijoje senolius apgyvendins dirbtinėje realybėje

Bus kai per Futurama sulauki tam tikro amžiaus tave išveža kažkur prijungia ir gyveni isivaizduojamam pasaulije. Nematau čia nieko oraus gyventi kažkokiam dirbtiniam pasauli geriau paimt ir nusišaut

O kur jūs matėte, kad kalbėjo būtent apie "prijungimą prie kažkokių laidų"? Čia kalba eina ne apie "Artificial Reality", o paprasčiausiai apie sukurtą kitokį gyvenimą (realų) žmonėms, sergantiems silpnaprotyste. Bus sudarytos sąlygos jiems netrukdomai gyventi - tai yra, niekas jų nepririšinės prie lovų, nešers vaistais, gyvens normalų gyvenimą, kaip ir kiti žmonės. Manau, kad toks variantas kur kas humaniškesnis ir sveikintinas už jūsų pasiūlymą nusišauti.

Jie gales ne tik gyventi, kaip dabar. Jie gales jaustis ir laimingi.

Prašom, kai sulauksi senatvės galėsi taip ir padaryt, o aš jau mieliau važiuočiau į tokį miestelį, vis geriau nei senelių prieglaudoj.

Mokais mediciną, kad taptum aktoriu ir vaidintum sodininką. Tegu pasamdo tuos, kas toje srityje dirbti ir turi.

O kas tada, jei senoliams prireiks medicininės pagalbos skubios? Aktoriai tuo pasirūpins?

Tai medikai ten turi būti, bet ne vaidinti.

Yra ir fantastinių filmų apie "laiminguosius", ir Stalinas, ir Hitleris darė žmones "laimingais". Man kažkodėl dabar prisiminė pasaka, kai tėvas su rogutėmis vežė į mišką savo tėvą, o vaikas pasiėmė rogutes namo tam, kad ateity turėtų kuo išvežt ir savo tėvą...

Sukūrus tokius miestelius greit pasirodys, kad ir sveiki žmonės labai mielai juose gyventų. Nes toks miestelis ir yra normalus, o mūsų šūdmiesčiai ir visa sistema yra nenormalūs. Idėja labai gera, tik reiktų kurti ne vieno tipo, o įvairių pakraipų "virtualius" miestus. Vienuose būtų viduramžiai be elektros ir technikos, kituose - super šiuolaikinės eksperimentinės technologijos ir santvarka.

Manau ne už kalnų ir tikra virtualioji realybė, kai žmonės bus prijungiami prie kompiuterių ir galės gyventi savo susikurtoje realybėje. Bet apie šita projekta galiu pasakyti tik tiek, kad juo naudotis galės tikrai ne visi, o tik tie kurie turės pakankamai pinigų savo tėvus ten išlaikyti. O visi kiti vis tiek liks senelių namuose ar psichiatrinėse pririšti prie lovų ir pumpuojami vaistų. Bet kai kuriems komentatoriams tai geriau nei virtualioji realybė

Idėja gera, ypač prisiminus alshaimeriu sirgusią savo senelę. Ji paskutiniais gyvenimo visai nesusivokdavo realybėje. Pvz.: pasiėmus rankšluostį minkydavo jį ant stalo ir „kepdavo“ jį spintos stalčiuje. Tai tiesiog prieidavai, palinguodavai galvą, dar pagirdavai kad skanūs sausainiai ir tiek. Jei bandydavai bent kiek atvesti į realybę ar pati kartais tai susivokdavo, tapdavo labai labai blogai.

Kodėl?

Nesu ekspertas, bet iš savo tetos (po insulto) būklės, spėju, kad pradėdavo verkti arba isterikuoti. Kaip sakant - realybė sugniuždo visa savo galia.

Isterikuoti dažniausiai pradėdavo. Kartais išvis į žvėrį pavirsdavo, nieko neprisileisdavo, spardydavosi, kandžiodavosi, spjaudydavosi. Kartais tokia būsena trukdavo ir po savaitę. Per kurią vis tiek reikia kažkaip per prievartą pamaitinti, sugirdyti vaistus, pakeisti „pampersus“, perrengti.