Kovo naktys. Jupiterio ir Veneros idilė (2)
Giedrais kovo vakarais visų dėmesį traukia virš vakarų horizonto dvi viena arti kitos švytinčios ryškios planetos – Venera-Vakarinė ir Jupiteris. Ypatingu ryškumu išsiskirianti Venera kasdien artės prie Jupiterio. Arčiausiai vienas kito du ryškiausi kovo dangaus šviesuliai susieis kovo 13 d. ir sudarys nepakartojamą pavasarinio dangaus porą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ryškiausios žiemos žvaigždės ir įspūdingiausi žvaigždynai kovo vakarais jau atsisveikindami rikiuosis virš pietų horizonto: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijum, Šienpjoviai (Orionas) su Rygeliu ir Betelgeize, Tauras su Aldebaranu ir Sietynu... Paukščių Takas drieksis iš pietų į šiaurę ir rodys kelią iš tolimų kraštų grįžtantiems paukščiams. Nuo šiol jis kasnakt vis labiau glausis prie vakarų horizonto, diena po dienos „stumdamas“ žemyn nuo dangaus skliauto ir ryškiausius žiemos žvaigždynus. Tuo pat metu vis aukščiau virš rytų horizonto kops įspūdingas Liūto žvaigždynas su jame rausvai švytinčia Marso planeta.
Šį mėnesį visos plika akimi matomos planetos atsidurs kaip reta palankiose stebėjimui sąlygose.
Tik Merkurijus vakarų padangėje palankią stebėjimui padėtį užėmė kovo pradžioje sušvisdamas vakarais besileidžiančiame Žuvų žvaigždyne. Kovo 5 d. iškilęs aukščiausiai, jis diena iš dienos leisis vis žemiau ir antroje kovo dekadoje jau bus sunkiai įžiūrimas.
Venera-Vakarinė neįtikėtinai ryškiai vakarais spindės virš vakarų horizonto Avino žvaigždyne. Diena iš dienos ji gana greitai keliaus link kairiau ir aukščiau jos spindinčio Jupiterio, su kuriuo 3-jų laipsnių nuotolyje prasilenks kovo 13-os dienos vakare. Kovo 27 d. planeta pasieks didžiausią rytinę elongaciją (regimąjį nuotolį nuo Saulės) ir įgis didžiausią regimąjį ryškį -4,4. Tuomet Venera galėsime grožėtis ilgiau nei 4 val. Tai bus geriausios Veneros stebėjimo sąlygos per pastaruosius 8 metus.
Jupiteris vakarais švytės Avino žvaigždyne virš vakarų horizonto kartu su Venera sudarydamas labai gražią ir įsidėmėtiną porą. Kovo 25-26 d. prie šios įspūdingos dangiškos porelės prisigretins jaunas Mėnulis.
Marsas švytės Liūto žvaigždyne virš rytų horizonto bei bus matomas iš vakaro ir visą naktį kaip -1,2 ryškio žvaigždė. Kovo 3 d., atsidūręs opozicijoje Saulei, o po poros dienų ir arčiausiai Žemės, Marsas šį mėnesį bus palankiausioje padėtyje stebėjimams šiais metais.
Saturnas tekės vakare ir spindės iki ryto Mergelės žvaigždyne netoli garsiosios Spikos žvaigždės. Atstumas iki žieduotosios planetos per mėnesį sumažės 34 mln. km. Kovo 11 d. greta Spikos ir Saturno atsidurs dar tik pradėjęs dilti Mėnulis.
Uranas ir Neptūnas danguje skries per arti Saulės, todėl nebus matomi.
Astronomijos mėgėjus visą žiemą viliojusią Garado kometą (C/2009 P1), pasitelkus galingesnius žiūronus ar teleskopą, ir toliau bus galima surasti žvaigždėtame danguje. Uodeguotoji kosminė viešnia keliaus Mažųjų Grįžulo Ratų, Drakono ir Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždynais. Tikslią jos buvimo vietą padės nustatyti žvaigždėlapis.
Kovo 20 d. 7 val. 14 min. Saulės diskas praeis pro dangaus pusiaujo liniją ir prasidės astronominis pavasaris. Nuo šiol šviesusis paros laikas mūsų planetos šiaurės pusrutulyje ims lenkti naktį. Tačiau gyvąją gamtą šviesos perteklius atgaivins dar tik po mėnesio – balandžio pabaigoje.
