5 invazinės rūšys, kurios gali užkariauti pasaulį
(15)
Mes, žmonės, manome, kad esame labai protingi. Bet kartais padarome tikrai kvailų dalykų. Kadaise galvojome, kad atvežtinės augalų ar gyvūnų rūšys yra labai gražios ir teigiamai veikia bioįvairovę... Rezultatas: po visą pasaulį išplitę gyvosios gamtos atstovai, kurie grasina sunaikinti daug vietinių rūšių, išbalansuoti ekosistemas ir paveikti protingojo žmogaus kasdienybę, rašo science.howstuffworks.com.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Metų metus žmonija jau prekiauja pasauliniu mastu. Nėra taško A iš kurio prekė nepasiektų taško B. Su prekėmis, kartu keliauja ir sėklos, nauji augalai, gyvūnai, mikroorganizmai. Invaziniai augalai – populiariausia „eksporto“ prekė. Kadaise europiečiai vežėsi augalus iš viso pasaulio, nes jie buvo tiesiog gražūs arba manė, kad šie padės išspręsti kokias nors problemas: pvz. buvo vežami varliagyviai ar paukščiai, kurie turėjo sunaikinti vabzdžius, kurie naikina derlių. Tačiau viskas vyko kiek kitokia vaga. Įvežtos rūšys atsidūrė, kaip „inkstai taukuose“ - naujuose namuose neturėjo natūralių priešų, todėl greitai paplito, įsitvirtino ir pradėjo išstuminėti vietines rūšis.
Šiandien invazinių rūšių galime rasti visame pasaulyje, o jų egzistavimas išbalansuoja vietines tūkstantmečius besiformavusias ekosistemas, grasina bioįvairovei, o jų naikinimas kainuoja milijardus.
Nors dauguma pasaulio vyriausybių suskubo priimti atitinkamus įstatymus, kurie kontroliuoja keleivių bagažą, importuojamas prekes, prekybą sėklomis ir t.t., bet tai nesustabdo globalaus pasaulio gyventojų įnorių turėti kuo retesnius augalus ar gyvūnus, kurie slapta gabenami batuose, lėktuvo bagaže ar slaptuose laivų skyriuose.
Pristatome 5 rūšis, kurios taip gerai prisitaiko prie naujų sąlygų ir geba aršiai konkuruoti su vietinėmis rūšimis, kad net galėtų „užkariauti pasaulį“.
5. Azijiniai karpiai
Tai nevisai atskira rūšis, o bendrinis, keleto karpių, kurie kilę iš Kinijos ir pietryčių Azijos pavadinimas. Šie karpiai kadaise buvo įveisti daugelyje šalių tam, kad suvalgytų įvairias žoles ir sumažintų dumblo kiekį tvenkiniuose.
Gražūs norai virto tuo, kad karpiai greitai išplito į aplinkinius vandens ir daugindamiesi astronominiu greičiu paplito plačiuose regionuose. Jų apetitas stebinantis – migruodami jie suvalgo beveik visus vandens augalus, dumblą ir planktoną, mažai ką bepalikdami vietinėms rūšims.
Žinoma, apie 45 kg sveriančių laimikių neatsisakytų joks žvejys, tad šias žuvis mėgsta vietiniai mėgėjai, bet gamtosaugininkams tai galvos skausmas. Įdomiausia, kad šie karpiai Kinijoje yra laikomi delikatesu ir ten jie nyksta dėl per didelės žvejybos. Kai kurie JAV žvejai jau įsigudrino juos gaudyti dideliais kiekiais ir pardavinėti atgal kinams.
4. Auksinis bambukas
Kam gi nepatinka bambukas? Aukštas ir tvirtas, su gražiais žaliais lapais ir egzotika dvelkiančia išvaizda... Galbūt dėl šių priežasčių po pasaulį ir paplito daugiau nei 100 rūšių bambukai. Sodų šeimininkai juos dievina, o gamtosaugininkai raunasi plaukus.
Auksinis bambukas (Phyllostachys aurea) – vienas pavojingiausių. Tai itin greitai besiplečianti rūšis, kuri savo kelyje nepalieka vietos vietiniams augalams ir neteikia prieglobsčio gyvūnams, kadangi šie nepratę gyventi bambukų giraitėse. Pietrytinėje JAV dalyje, kai kuriose Pietų Amerikos ir Afrikos valstybėse ir Australijoje jau atsirado neįžengiami auksinių bambukų miškai ir jie greitai plečiasi. Sakote, kas čia tokio? Vien JAV, kovai su bambukų plitimu yra išleidžiama 138 mlrd. JAV dolerių (372 mlrd. Lt) kasmet.
3. Laukinis triušis
Triušeliai. Jie gi tokie žavūs, taip? Galbūt daugeliui, bet tik ne ūkininkams ir sodininkams. Šie pūkuoti, maži padarėliai jau spėjo paplisti visame pasaulyje ir kelia nemenką grėsmę. Dėl greito veisimosi, nepasotinamo apetito ir aktyvaus žemės rausimo jie, kai kuriose vietovėse, sukelia dirvos eroziją, naikina vietinius laukinius augalus ir pasėlius.
Laukiniai triušiai yra kilę iš pietinės Europos dalies ir Šiaurės Afrikos. Laikui bėgant jie buvo perkelti praktiškai į visus žemynus. Geriausiai yra žinomas Australijos pavyzdys: XIX a. antroje pusėje į šalį keli ūkininkai atsivežė kelis šimtus triušių, vien tam, kad tai jiems primintų Europą ar galėtų juos medžioti. Triušiai žaibiškai paplito visoje šalyje, tapo atsakingi už aštuntadalio Australijos žinduolių išnykimą, stipriai pakenkė dirvožemiui ir iki šiol pridaro žalos žemės ūkiui už kelias dešimtis milijonų JAV dolerių.
1950 m. Australijos valdžią pamėgino išnaikinti įkyrųjį „užkariautoją“: visoje šalyje paskleidė Myxoma virusą. Šis patogenas pavojingas tik laukiniams triušiams. Per kelis metus žuvo apie 500 mln. triušių, bet likęs 100 mln. įgavo imunitetą ir toliau sėkmingai dauginasi.
2. Varnėnai
Garsiai čiulbantys ir agresyvūs varnėnai taip pat buvo introdukuoti visuose pasaulio žemynuose. Kaip bebūtų keista, juos išpopuliarino Šekspyras, vienoje savo pjesių apdainavęs varnėnų grožį. Šekspyro gerbėjai pasistengė, kad 1890 m. Centriniame Niujorko parke būtų paleista 100 varnėnų, atgabentų iš Europos. Dabar Šiaurės Ameriką namais vadina apie 200 mln. šių paukščių. Grėsmingai dideli skaičiai yra ir Azijoje bei Australijoje.
Varnėnai – visaėdžiai paukščiai ir gyvena dideliais būriais. Kai kurie jų gali būti iki 1 mln. individų dydžio. Įsivaizduokite ką tokia masė gali nuveikti! Varnėnai dievina kviečius, vyšnias, braškes, alyvuoges, vynuoges... Didžiulio lauko derlių toks būrys gali nuniokoti per dieną ar dvi. Dar blogiau, kai anksti pavasarį pradeda kaltis jauni augalų ūgliukai – dar vienas varnėnų delikatesas. Ūkininkai praranda derlių jau nuo pat pirmųjų pavasario dienų, o antram sodinti nebebūna kartais laiko, todėl valstybė jiems turi mokėti kompensacijos, kurios, ne paslaptis, ateina iš mokesčių mokėtojų piniginių.
Varnėnai yra labai agresyvūs paukščiai, todėl iš savo teritorijų skuba išstumti galimus konkurentus. Jie netgi ima konkuruoti su ūkininkų vištomis: atima iš jų lesalą, geria jų vandenį ir kartais perduoda pavojingas paukščių ligas toms pačioms vištoms.
Varnėnų gynėjai teigia, kad šie paukščiai suvalgo labai daug vabzdžių. Dėl šios savybės jie ir buvo atgabenti į kai kuriuos regionus. Tačiau, šiems plačiai paplitus daug kas dabar sutinka, kad jų daroma žala kur kas didesnė nei nauda.
1. Aga
Kad ir kaip keistai skambėtų jų pavadinimas, Aga rupūžės – pavojingiausia invazinė rūšis visame pasaulyje. Jos tikrieji namai kadaise buvo Venesuela ir Gviana, dabar jau ir Australija Šiaurės Amerika ir Pietryčių Azija.
Agos turi neišpasakytą apetitą vabzdžiams, dėl to jos ir buvo išplatintos kai kuriose šalyse. Ūkininkai manė, kad taip pavyks apsaugoti savo cukranendrių ir kitų kultūrų pasėlius. Iš dalies jų ūkiai tapo saugūs, bet tose vietose nebegalėjo išgyventi joks kitas varliagyvis. Visos kitos rūšys buvo išstumtos. Šios rajūnės taip pat išnaikino ir daug kitų smulkesnių gyvūnų.
Agos gali užaugti iki 38 cm ilgio, o pajutusios grėsmę per odą išskiria galingus nuodus, kurie yra mirtini daugeliui gyvūnų ir netgi žmogui. Kasmet dėl to pasaulyje miršta keli šimtai žmonių (daugiausiai vaikų), kurie užsimano su jomis pažaisti.
Daugiausiai problemų Agos sukelia Australijoje. Tenykščios gamtosaugos organizacijos net nebesistengia jų fiziškai naikinti, nes jų skaičiai tapo pernelyg dideli. Dabar mokslininkai kuria genetiškai modifikuotą Agos „versiją“, su kuria susiporavusios patelės galėtų susilaukti tik vyriškos lyties palikuonių. Jei eksperimentas pavyktų, laikui bėgant rupūžių sumažėtų ir būtų galima imtis kitų kovos metodų, bet tik laikas parodys kas išradingesnis – žmogus ar gamta.
Tereikia tikėtis, kad žmogus jau pakankamai pasimokė iš savo klaidų ir supras, kad invazinės rūšys yra „peilis“ vietiniai bioįvairovei.
