Iš dulkių – į dulkes: kosmose pastebėta biblinė pasaulio pabaiga (Video)  (0)

Senas posakis, kad visata yra keistesnė, nei galėtume įsivaizduoti, gerai tinka neseniai aptiktai maždaug Merkurijaus dydžio egzoplanetai, tiesiogine to žodžio prasme virstančiai dulkėmis, skelbia „Universe Today“. Ši kosminiu teleskopu „Kepler“ aptikta planeta skrieja labai artima savo žvaigždei KIC 12557548 orbita, palikdama ilgą savo likučių, panašių į kometos uodegą, šleifą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kosminis teleskopas „Kepler“ už maždaug 1 500 šviesmečių nuo Žemės aptiko sparčiai irstančią planetą, kurios medžiaga garuodama virsta dulkėmis. Mokslininkai mano, kad ši planeta dulkėmis virsta neatlaikiusi savo žvaigždės karščio. Atlikti skaičiavimai rodo, kad šios planetos agonija truks dar maždaug 100 milijonų metų, kol jos visiškai nebeliks, sakoma pranešime.

Šis „Kepler“ teleskopą naudojančių JAV astrofizikų atradimas svarbus ne tik dėl to, kad kosmose buvo pastebėtas keistas dulkėmis virstančios planetos reiškinys, tačiau dar ir todėl, jog mokslininkams apskritai pavyko aptikti tokią mažą ir taip arti savo žvaigždės skriejančią planetą. Jos orbitinis periodas yra vos 15 valandų, tai yra, vienas trumpiausių iš visų atrastų egzoplanetų. Astrofizikai šį atradimą padarė pastebėję keistus KIC 12557548 žvaigždės šviesos intensyvumo pokyčius. Nagrinėdami jos šviesos kreives tyrėjai pastebėjo, kad kas 15 valandų įvairiai keičiasi jos intensyvumas: tai reiškia, kad kažkas reguliariai, bet skirtingu kampu užstoja žvaigždę.

Iš pradžių mokslininkai manė, kad tai gali būti dvi viena aplink kitą skriejančios planetos, tačiau tolimesni stebėjimų duomenys tokią prielaidą privertė atmesti. Tada buvo iškelta kita hipotezė: besikeičiantį žvaigždės šviesos intensyvumą sukelia kažkoks amorfinis, formą keičiantis dangaus kūnas. Atsižvelgus į jo orbitos ypatumus nustatyta, kad žvaigždė KIC 12557548 aplink ją skriejančios planetos paviršių degina maždaug 1 982 laipsnių pagal Celsijų karščiu.

Mokslininkai mano, kad šios planetos paviršiaus uolienos tokioje temperatūroje lydosi ir garuoja, sukeldamos vėją, kuris dujas ir dulkes neša į kosminę erdvę. Planetai skriejant aplink žvaigždę ją gaubia tankūs dulkių debesys, sudaryti iš mažesnių už vieną mikroną dalelių.

Masačiusetso technologijos instituto (MIT) profesoriaus emerito Saulo Rappaporto vadovaujama mokslininkų grupė sukūrė kompiuterinį aplink KIC 12557548 skriejančios egzoplanetos modelį. Rezultatai atskleidė, kad žvaigždės šviesos stiprumo pokyčiai planetai ir jos uodegai atsiduriant tarp jos ir „Kepler“ teleskopo atitinka stebėjimų metu gautas šviesos kreives.

„Daugybė tyrimų buvo priėję išvadą, kad planetos nėra amžini objektai. Jos gali mirti labai keistomis aplinkybėmis, o šiuo atveju stebėta planeta ateityje gali visiškai išgaruoti“, – pareiškė prof. S. Rappaportas.

Šiame vaizdo siužete – aplink žvaigždę KIC 12557548 skriejančios garuojančios planetos orbitos vizualizacija.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: TV3
TV3
(1)
(1)
(-1)

Komentarai (0)