Kas prieš 1 mln. metų išprovokavo beprecedentės galios žybsnį Paukščių Take?

Tai visgi yra galimybė pabėgti nuo juodosios skylės?

, ypač 6 paveikslą). Antra, čiurkšlių kryptis neatitinka burbulų simetrijos ašies; tai reiškia, jog tam, kad burbulus suformuotų čiurkšlės, jos turėtų būti apsukusios bent vieną ratą aplink burbulų simetrijos ašį per tuos ~1 mln. metų nuo išsiveržimo. Jei taip būtų įvykę, matytume aiškią spiralinę struktūrą, bet to nematome. Taip pat dar vienas dalykas - dabartinis čiurkšlių šviesis yra 10^35 ergų per sekundę, tačiau simuliacijos, kuriomis buvo bandoma paaiškinti burbulus čiurkšlių poveikių, rodo, jog bendra čiurkšlių energija turėtų būti maždaug 10^55 - 10^58 ergų. Net ir apatinė energijos riba dabartinių čiurkšlių būtų pasiekiama tik per laikotarpį, dešimt-šimtą kartų ilgesnį už Visatos amžių. Aišku, čiurkšlės dabar beveik neabejotinai yra blausesnės, nei tik išsiveržusios, bet toks spartus blėsimas atrodo labai keistai ir neįtikėtinai. Ir paskutinis argumentas - šio straipsnio autoriai ir aukščiau minėtų simuliacijų autoriai teigia, jog čiurkšlių amžius turėtų būti 1-2 milijonai metų; tačiau nėra žinoma jokių kitų įrodymų, kad mūsų Galaktikos supermasyvi juodoji skylė tuo metu buvo aktyvi. Iš kitos pusės, yra žinoma, jog ji buvo labai aktyvi prieš 6 milijonus metų, bet toks laiko tarpas neatitinka čiurkšlių modelių. Mano hipotezė (būtent hipotezė, t.y. spekuliacija) būtų tokia: juodoji skylė prieš ~6 milijonus metų išgyveno trumpą (iki 1 mln. metų) aktyvumo periodą, kurio metu išpūtė vėją ir tėkmes, vėliau suformavusias burbulus. Prieš 1-2 milijonus metų buvo kitas, gerokai silpnesnis, aktyvumo periodas, kuris į ankstesnės tėkmės ištuštintą erdvę paleido dvi čiurkšles. Esant nedideliam aplinkinės medžiagos tankiui, čiurkšlės net ir neturėdamos labai didelės energijos galėjo sėkmingai nusidriekti per keletą kiloparsekų nuo Galaktikos centro.