Kad nėra 1 m dydžio vabzdžių, dėkoti reikia paukščiams

Asmeniškai aš abejoju tuo. Stambūs vabzdžiai yra gerokai stipresni nei dvigubai stambesni paukščiai. Gal paukštis ir susidorotų su kokiu nors laumžirgiu, bet kaip įveiktų metro ilgio skolopendrą, aš sunkiai įsivaizduoju. Kažkodėl nujaučiu, kad prie stambių vabzdžių išnykimo bus prisidėję smulkūs juos parazitavę giminaičiai.

Paprastai, tauksht snapu i galva ir viskas , gal fizishkai ir stipresne butu, bet egzoskeletas labai itakoja vikruma..

Atsimenu tuos laikus, kai buvo žiūrima į kokybę, o ne į kiekybę, tiesą sakant- atsibodo. Įjungkit savo logiką- 1 metro vabzdžius būtų žymiai lengviau išnaikinti, ne taip kaip tuos mažiukus š... įdėkit dar vieną straipsnį apie apple...

O kaip drambliai ar žirafos ?

Ta prasme, kaip jie prisidėjo prie vabzdžių naikinimo?

Apie graužtuką tikrai bus straipsnių. Ten kiekvienas apple kompanijos nusip.. t.y. kostelėjimas ir jau straipsnis sėdi Faceit'e, o poto ir į technologijas atkeliauja. Sulauksi dar ne vieno ir ne dviejų straipsnių

mmm... ugniasvaidžiai, o ne super-puper pistoletai... D

Na nežinau... Metrinė boružėlė turėtų kiek daugiau šansų prieš kregždutę... O už mažumą manau dekoti galima konkurencijai. Konkurencija neleido jiems gigantais tapti, nes kuo didesnis orgamizmas, tuo daugiau ėda, tad didesnių plotų reikėtų... O vietoj to, kad vienam vabalui reikėtų šimto medžių (jei vegetaras), tai dabar šimtui vabalų vieno medžio užtenka. Dabar vabzdžių bendra masė kur kas didesnė, nei būtų gigantizmo atveju. Tad vabzdžių atveju manau mažumas - privalumas.

Išorinio ploto santykis su tūriu, plotas didėja kvadratu, tūris - kubu Vabzdžių kvėpavimo sistema atvira, savotiška. Norint įsisavinti daugiau deguonies esant didesnei masei (mažiau išorės ploto palyginus su daugiau tūrio) tokia netiktų - reikėtų plaučių arba žiaunų. Abeji variantai netiko/neišsivystė. Istoriniai didieji laumžirgiai išgyveno dėl didesnio deguonies % ore. Tinka aiškinimas? Lakoniškai.

Stambus vabzdziai yra gerokai stiptesni uz dvigubai stambesnius paukscius? Kodel taip manai?

Nes realioje šiuolaikinėje gamtoje stambūs vabzdžiai medžioja paukščius.

Pagrindiniai dalykai: Nuodai- stiprus nervus paralyzuojantys nuodai. Egzo skeletas- tvirtesnis, sunkiau suzeisti, nei pauksti, kurio audiniai nesaugomi. p.s. kaip Faktas rase- paziurekime ir kad i siuolaikinius vorus- paukstedas.

Bet be vorų yra dar daug kitų vabzdžių, kurie paukščių nesumedžiotų vien todėl, kad nėra plėšrūnai. Be to ten paminėta, kad stambiausias žinomas vabzdys, kurio sparnų skersmuo ~1m, argi toks įveiktų pterodaktilį?

Šiuolaikinė sklopendra laisvai įveikia už save daug didesnį driežą: http://cabezaprieta.org/images/public/cintipede_03.jpg O štai, kaip ji susidoroja su pele: http://www.youtube.com/watch?v=8CL2hetqpfg Ten pat Youtube galit rast ir daugiau kraupių pavyzdžių... Beje, straipsnyje ne visai tiksliai išskirta, kas yra vabzdys. Vabzdžiai nebuvo labai dideli, palyginti su tuometiniais voragyviais, vėžiagyviais, šimtakojai ir kt. nariuotakojais. Aš tiesiog netikiu, kad su jais galėjo susidoroti paukščiai, o tuo labiau stambūs pterozaurai, kurie maitinosi žuvimis.

Sklopendros paukštis gal ir nepaimtų, bet gal todėl ji ir nesusitraukė iki musės dydžio. Be to straipsnyje turimi omenyje skraidantys vabzdžiai (,,Panašu, jog paukščiai buvo vienas iš esminių evoliucijos veiksnių, nulėmusių vabzdžių dydį – kad SKRAIDANTYS nariuotakojai neišaugo iki 1 m dydžio"). Tai būtent tuos neplėšrius skraidančius vabzdžius gal ir medžiojo paukščiai ir norėdami išlikti skraidantys vabzdžiai sumažėjo.

Na cia labai idomiai visi priestarauja tam kad pauksciau nesuvalgytu vabzdziu. Tai norit pasakyt kad jei koks erelis maitintusi vabzdziais, jis nesusidorotu su sklopendra? Taigi straipsnyje minima kad vabzdziai buvo iki metro plocio isskleistais sparnais, kai pterozaurai buvo iki 11metru. Atsizvelgiant i paprasta dalyka, kad didejimas tai nera toks tolygus dalykas kiekvienai kuno daliai kaip kad noretusi is pirmo zvilgsnio pagalvoti, tai didelio vabzdzio egzo skeletas butu zymiai silpnesnis proporcingai lyginant su jo kelis kartus mazesniu esanciu giminaiciu. Taigi ir jegos santykis butu kitas. Kitas dalykas yra tai, kad apie tu laiku plesrunu elgesio ypatybes, kaip ir vabzdziu beje, zinoma labai nedaug. Tad kas ten zino, gal pvz tie vabzdziai buvo labai nejudrus ir isvis vos skraide, vistik metro dydzio egzo skeleta pakelti nuo zemes, tai cia ne uodui pasikelti. Net dabar jei pamatai kur dideli vabala tai matosi ant kiek jis letas, vos juda, tai kokia kragzdute be problemu sudorotu ji. Tuo tarpu pterozaurai nors ir daug prasciau nei siandieniniai pauksciau, bet buvo ganetinai neblogai prisitaike skraidyti, ju kaulai buvo pripildyti oru kaip ir siandieniniu pauksciu, tad sioje vietoje jie tikrai turejo tureti pranasuma. Aisku cia galima iki begalybes gincytis, kaip kiemo vaikai kieno suo stipresnis, bet zvelgiant i faktus, tikrai nesinoretu taip kategoriskai teigti kad pterozaurai buvo bejegiai pries tu laiku vabzdzius.

Ir šiaip - išnaikinti rūšį nebūtinai reikia pradėt nuo galingiausių individų - gal tiesiog paukščiai nebuvo labai humaniški ir tiesiog sulesdavo jaunus skanius jauniklius :)

Gal aš nelabai supratau jūsų diskusiją ir jūs kalbat apie tą patį ką ir aš pasakysiu, jeigu taip tai atleiskit Jeigu vabzdžiai buvo didesni (siekė 1metrą) ir sumažėjo iki tokių dydžių kokie yra dabar, manau paukščiai irgi turėjo būti proporcingai daug didesni. Vabzdžiai taikėsi prie salygų tiek dėl deguonies, tiek dėl to, kad buvo lengviau sugaunami paukščių ir mažėjo. Paukščiai taip pat lygiagrečiai turėjo mažėti, nes dideliems būnant jiems sunkiau buvo manevruoti ir gaudyti sumažėjusius vabzdžius.