Vorų autotomija: kaip pratęsti giminę atsikračius savo genitalijų? (6)
Pamenate, ne sykį esame rašę apie gyvūnų pasaulyje neretą autotomijos fenomeną – kai driežai vardan išlikimo nusitraukia uodegą ir pan.? Šią savaitę stebinti nepaliauja vabzdžių pasaulis, bet šįsyk žinutė – ne apie tarakonus, o apie vorus. Pasirodo, autotomija – jokia naujiena ir vorų pasaulyje. Tiesa, narsieji vorų pasaulio vyrukai kai kuriose situacijose pasiryžta atsisveikinti ne su kokia nors ataugančia uodega (tokių vorai lyg ir neturi) ar koja, o su... kur kas labiau vyrų pasaulyje brangintina galūne. Paradoksalu, tačiau tokia auka – vardan giminės pratęsimo. Tik kaip, po paraliais, gali būti pratęsta giminė atsikračius savo genitalijų?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Malaizijos ir Indonezijos salose gyvenančių „nephilengys malabarensis“ rūšies vorų patinams tai – joks paradoksas. Jiems yra įprasta, jog po lytinio kontakto su patele atsisveikinama su savo pasididžiavimu: jis lieka patelės genitalijose kaip kaištis – tam, kad čia nesugalvotų brautis daugiau niekas kitas. Kitaip tariant, visos vietos, džentelmenai, užimtos – erdvės savo giminės pratęsimui teikitės pasiieškoti kitur.
Tačiau tai – ne vienintelis gudrus „nephilengys malabarensis“ rūšies vorų-patinų intymaus gyvenimo triukas. Atsisveikinus su brangenybėmis, patinėlis pradeda pasiaukojamai ginti savo išrinktąją nuo kitų pretendentų, jei tokių gretose atsirastų ypatingai atkaklių ir laimę mėginti bet kokia kaina pasiryžusių individų. Pasirodo, genitalijos negailestinguose patinėlių tarpusavio mūšiuose dėl giminės pratęsimo yra tik balastas, kurio atsikračius, tampi gerokai lengvesnis (nuo 4 iki 9 proc.), vikresnis ir ištvermingesnis kovotojas.
„Ankstesnių tyrimų metu turėjome progos įsitikinti, jog eunuchais tapę vorai kartu įgyja ir neprilygstamo kovotojo savybių, - tvirtina paradoksaliai skambančią tiesą žurnalo „Biology Letters“ publikacijoje atskleidęs entomologų kolektyvas, kuriam vadovavo Li Daikinas (Li Daiqin). – Mes manome, jog toks amputacijos aktas sąlygoja didesnę fizinę eunucho voro ištvermę (nuo 32 iki net 80 proc.) reprodukcinėse tarpusavio kovose su konkurentais. Panašu, jog genitalijos „nephilengys malabarensis“ vorams yra nemenkas papildomas svoris, kurio atsikratę patinėliai įgyja efektyvų fizinį pranašumą.“
Tiesa, pasidžiaugti įgytais koviniais pranašumais gali toli gražu ne kiekvienas damos širdies užkariautojas, mat net iki 75 proc. seksualinę sueitį patyrusių šios rūšies vorų patinėlių naujojo gyvenimo etapo nesulaukia, nes… po sueities juos dažniausiai sušlamščia praalkusios partnerės. Dar keisčiau yra tai, kad patekusieji į tą 25 proc. laimingųjų būrį vis tiek pasiryžę pasiaukojamai ginti savo damas nuo grėsmių, visai nekreipdami dėmesio į tai, jog jų išrinktosios – kanibalės, kurios tik ką galėjo juos praryti.
Beje, mokslininkai yra linkę manyti, jog belyčiais tapę patinai tampa agresyvesni ir kovoja daugiau už reprodukcine prasme vis dar funkcionalius individus, mat jie „nebeturi dėl ko gyventi“ – jiems lieka tik kautis (ir kautis gerokai ištvermingiau) dėl potencialių savo atžalų atėjimo į pasaulį.