Laikas visatoje lėtėja, pakol visiškai sustos?

man atrodo kad laikas neegzistuoja..

'pakol'...

Jo,laikas neegzistuoja,kai prigeri alaus.Bet jis atsiranda,kai reikia pachmielintis,o tas pachmielas parduotuvėje.Tuomet kiekviena sekundė,einant link tikslo,slenka kaip amžinybė.

Manau tie minimi pagyvenę labiau teisūs Jei laikas greitėja, tai iš toli (iš seniau) atėjusi šviesa atrodo raudonesnė (lyginant su savu dažniu) Todėl ir atrodo, kad matoma Visatos dalis plečiasi greitėjančiai. Čia šiaip dėl elementarios logikos...

idomi teorija Jei erdvelaikis pleciasi, pleciasi (interpretuociau tempiaisi) tiek erdve tiek laikas. Siuo metu kazkodel interpretuojama jog pleciasi tik erdve. T.y. interpretuojama jog tai NE objektai tolsta nuo musu o pati erdve pleciasi, taciau taikomos formules pagal objektu judejima erdveje. alvydai, atvirksciai, jei sviesa raudonesne tai ir laikas leteja. Jei viskas vyksta leciau, tai vadinasi reikia daugiau laiko jog uzfiksuoti ta pati bangos ilgi. Mano manymu scale factor ir yra tiesiog laikas. Laiko greicio kitimas galetu paaiskinti "fotonu pavargimo" efekta. Beje, aiskinant greitesni visatos pletimasi jei neklystu tai uzfiksuojamas kaip tik mazesnis redshift'as nei tiketasi lyginant su sviesio santykiu. Taip kad gal laiko letejimo pagreitis mazeja? Yra pagal archeologinius duomenis gana tiksliai paskaiciuota kaip kito paros ilgis zemeje. O jis kito gana daug. Tas kitimas gana sutampa su pletimusi, plius menulio tolimas irgi gana sutampa su pletimusi, 3m pletimas ziurint pagal visatos pletimasi ir 3.8m be. Zinoma tai gali buti tiesiog sutapimai, taciau gana idomus.

Bet tai musu "vietine" sviesa butent melinesne uz senovine (atejusia is toli)?

Viskas priklauso nuo sąlygų- jei tolimas objektas artėja, jo spektras keičiasi link mėlynos, jei tolsta- spektras raudonėja.

Ta ir bandau pasakyti, sviesa is tolimiausiu greiciausiai tolstanciu objektu yra raudonesne nei numato tiesinis pletimasis. Speja, kad pleciasi greitejanciai. Bet tas pats kitais zodziais: musu paciu pagaminta sviesa yra melinesne nei numato tas pats tiesinis pletimasis. Mes gi lygimam savo su ateinancia is toli o ne su kazkokiu etalonu.

Ir minutės ilgis priklauso nuo to, kurioje tualeto durų pusėje esi

Na, liktu tiesiog sustinge, ne amziams. (jei laiko nebera, tai nebera ) O siaip, jei mes netoli centro, mus nuo visatos pakrascio (jei ji ir toliau greitedama plesis) turetu skirt didejantis belaikes erdves pluostas (manau, erdve siuo atveju nepriklauso nuo laiko visiskai). Cia labai daug jeigu. "Belaikes erdves" ploto demonstracija: Paimkit kramtoma guma, uzdekit ant dvieju pirstu, o pakrasti traukit nuo centro. guma plysines, o skyles ir butu tas plotas. Beje, kazkaip susije su juodosiom skylem

Dar karta paminesiu jog, manau greitejanti visatos pletimasi aiskina SUMAZEJUSIU redshift arba didesniu nei numatyta magnitude (sviesio atstumu?). Kuris efektas veikia, o greiciausiai veikia tik vienas, dar nezinau ar nustate: https://www.e-education.psu.edu/astro80 ... othbig.gif

Perfrazuoju tave kitais zodziais: jei mums laikas eina greiciau nei laikas kai buvo isspinduliuota sviesa tai mums ta sviesa pamelinuoja. Taip? Tada is masyvios zvaigzdes (kur zymus laiko suletejimas) atejusi sviesa turetu pamelinuoti?

Bet pletimas stumia o ne traukia, galbut ir efektas gaunasi priesingas?

Manau jai laikas sustotu mes to nė nepajustume, nes laikas kaži ar yra matmuo

Is visu dydziu man universaliausias impulsas, ne laukai, ne c. p=mv dp = dm * v + dv * m (del visokiu saveiku ) Mazejant m dideja v del impulso tvermes desnio. Ir atvirkciai didejant m visi kunai turintys mase leteja, tipo "laikas" leteja. Man cia realiausia greitejancio pletimosi priezastis. Bent jau turetu uzdengti/paaiskinti bent dali stebimo reiskinio. O kodel manoma, kad Visata yra uzdara savyje, na daznai su baliono pavirsium lygina. Kokiem konkreciai stebejimam priestarautu teiginys, kad tai kas sprogo per BBang_a yra elementarus atviras sprogimas didesnej erdvej, na kaip labai dideles zvaigzdes sprogimas?

Na siaip nagrineja visus tris tipus, flat, open, closed. Pagrindinis modelis Lambda-CDM. Pagrinde nustatinejama du parametrai, Omega lambda - del ko pleciasi (dark energy - vacuum energy ir pan.) ir Omega M - kaip mase stabdo pletimasi. Siu parametru santykiai apibudina visus tris tipus. Flat tipas kaip ir pagrindinis, kol nera irodyta priesingai. Su baliono pavirsiumi lygina tik tam kad pavaizduot kaip pleciasi erdve ir kad atstumai dideja vienodai. Nemanau kad kas naudoja tai formai apibudinti. Labiau tiktu ant lygaus pavirsiaus ta pati pademonstruoti, taciau balionas lengviau suprantamas. Del atviro sprogimo, visu pirma sprogo ne kazkas kitas kaip erdve, jei sprogtu kunas, tai nebutu CMBR, beto kunai judetu erdve ir jiems galiotu reliatyvistiniai efektai. Sprogimas buna labai chaotiskas, nebutu tolygaus materijos pasiskirstymo, bei atstumai nedidetu tolygiai. Egzistuotu centras, kuriame mes siuo metu ir esame, Nemanau jog sprogimas buvo trimacio objekto, kaip 4-acio tai minimum. Siaip asmeniskai tai nepatinka infliacijos teorija, nes nesuprantu is kur jie gavo ta negative vacuum pressure (neigiamas vakumo spaudimas?) Zinoma jokiu patvirtinimu nera, o sugalvojo tik tam kad paaiskinti tolyguma. Kaip galima matematika ant to remt, bei kaip erdve gali plestis greiciau nei c? Cia ivedamas scale faktorius, pagal kuri erdve tamposi kaip tik nori, kokiu nori greiciu. Ivyko infliacija - pletimosi greitis staigiai padidejo, tada vel del kazkokiu priezasciu (vacuum pressure pabaigos?) pradejo mazeti, dabar vel pradeda greiteti (dark energy)? Poto vel prades mazeti del Omega M? Kaip Omega M gali ka nors gravitaciskai itakoti isvis, jei nera ribu, ir tolimi objektai turi savo observable universe, ir juos is visu pusiu traukia vienodai. Dark energy is niekur nieko atsiranda po 7 milijardu metu ir pradeda didinti pletimosi greiti... Dark matter - buvo sudarytas vienas is tiksliausiu dark matter zemelapiu, kazkoks kosminis beformis monstras o ne materija, visas kas saveikauja gravitaciskai sukuria elegantiskas figuras, spirales, sferas, diskus... Kazkas cia ne taip. Manau nepakankamas duomenu kiekis. Ka labiausiai noreciau pamatyti tai, galaktiku sukimosi greicio ir redshift priklausomybe, kai z > 1.

O aš skaičiau kitą teoriją - jei visatą pradės trauktis (ko greičiausiai nebus), entropija pradės mažėti, todėl laikas "bėgs" atbulai ir nugyvensim savo gyvenimus antrą karta (aišku to patys nesuprasdami) O kad laikas lėtėja tai logiška.

Turbut butu galima prigalvot po 1 nauja priezasti kas savaite del kosmines radiacijos priezasciu jei kas uz tai moketu Bet tame tavo pasakyme yra uzslepta viena gera mintis. Reiskia erdve gali judeti ! Gerai, sakykim kunas nukeliavo is tasko A i B, kiek erdves (turio procenta) jis su savim pernese i kita vieta?

Laikas negali nei sustoti, bei bėgt atbulai, nes jis nebuvo, jo nėra ir nebus.  Jeigu kas manote kitaip, prašau atsiuskite man paštu kelias sekundes. Todėl ir jokių laiko mašinų būti negali iš principo. Laikas yra sugalvotas žmonių, procesų sinchronizavimo patogumui. Už etaloną imame vieną procesą, ir su juo lyginame kiek užtrunka kiti. Ir viskas. Teigti, kad laikas lėtėja tolygu, kad lėtėja visi procesai. Bet mes to pastebėti negalime. Visi raudoni/mėlyni poslinkiai tereiškia, kad visata nėra vienalytė ir kažkur kitoje visatos vietoje procesai vyksta kitu greičiu. Dėl visatos yra labai daug pritemtų modelių, bet realiausias man atrodo baliono. Juodosios skyles yra skylutės, per kurias išeina oras iš baliono, o baltosios skyles, per kurias oras į balioną pučiamas. Jeigu daugiau oro patenka, negu išeina, tai balionas plečiasi. Ir atvirkščiai. Viskas aišku, paprasta ir nereikia jokiu super duper prisigalvojimų.

Man dėl laiko ir taip atrodo,didžiulis proto iliuzoras tas laikas.. O dėl kito nesuvokiu ką parašei.