7 minutės baimės: kaip rugpjūčio 6 d. Marse leisis marsaeigis „Curiosity“ (Video)
(26)
Po maždaug šešių savaičių, rugpjūčio 6 d. rytmetį, 7:31 Lietuvos laiku Raudonojoje planetoje leisis NASA marsaeigis „Mars Science Laboratory“ (MSL), kitaip vadinamas „Curiosity“. Nusileidimo metu viskas turi vykti preciziškai tiksliai, priešingu atveju 2,5 mlrd. JAV dolerių ir tūkstančiai valandų darbo nueis šuniui ant uodegos. NASA specialistai pasakodami, kaip vyks MSL nusileidimo procedūra (įskriejimas į atmosferą, leidimasis, nutūpimas), tvirtina, jog jiems Žemėje tai bus 7 minutės baimės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
„Jei kas nors nesuveiks taip, kaip reikia, žaidimas baigtas“, – naujajame NASA vaizdo siužete tvirtina mokslininkas Tomas Rivelinis (Tom Rivellini).
Marsas yra taip toli nuo Žemės, jog NASA apie marsaeigio likimą nusileidimo operacijos metu sužinos po jos praėjus 15 min. – tiek laiko reikia signalui iš Marso pasiekti Žemę.
„Nuo tos akimirkos, kai erdvėlaivis pasieks viršutinius Marso atmosferos sluoksnius, iki to momento, kai nuo planetos paviršiaus signalo sulauksime arba nesulauksime, praeis 7 minutės – tiek truks nusileidimo operacija, – aiškina inžinierius Adamas Stelcneris (Adam Steltzner).
Marso tyrimų veteranus, marsaeigius „Spirit“ ir „Opportunity“ į užtarnautą poilsį išleisiantis ir juos pakeisiantis NASA mokslinės įrangos dešimtkart daugiau prifarširuotas, penkis kartus už pirmtakus didesnis naujasis šešiaratis „džipas“, pavadinimu „Curiosity“, į Raudonąją planetą iškeliavo 2011 m. lapkričio 26 d. Pagal sudarytą grafiką, kol kas atviru kosmosu tebeskriejantis erdvėlaivis šiek tiek daugiau nei po mėnesio, rugpjūčio 6 d. turėtų nusileisti Geilo krateryje (Gale Crater).
Nusileidusi Marso tyrimų laboratorija Žemės kaimynėje dairysis praeityje egzistavusios ar tebeegzistuojančios gyvybės pėdsakų, tyrinės planetos klimatą, geologiją. Numatytas tarnavimo laikas – 23 mėnesiai (maždaug vieneri Marso metai), tačiau neatmestina galimybė, jog „Curiosity“, kaip ir jo pirmtakai tarnaus kur kas ilgiau nei numatyta.
Tačiau prieš neriant į tyrimus, marsaeigiui reikės sėkmingai nusileisti. Taip pat sumažinti greitį nuo dabartinio 21 tūkst. km/val. iki 0 km/val. Ir visa tai – idealiai darniai, idealiai tiksliai, idealiai laiku.
„Tai – vienas iš didžiausių iššūkių, su kokiais tik mums yra tekę susidurti, – atvirauja tyrėjų komandos narys Migelis Sen Martinas (Miguel San Martin). – Nieko panašaus Marse dar nesame darę.“
Marsaeigis sukonstruotas taip, jog „nuožmaus“ nusileidimo periodo metu atliktų galybę sudėtingų, „beprotiškų“ manevrų. Daugiapakopio nusileidimo proceso metu „Curiosity“ teks ištverti viršgarsinių parašiutų išskleidimą, raketinius manevrus, 1,6 tūkst. laipsnių temperatūrą, beprecedentę nuleidimo „dangaus krano“ lynais procedūrą. Visa tai – „autopiloto“ režimu.
Kai „Curiosity“ įskries į gerokai už Žemės atmosferą retesnę Marso atmosferą, išsiskleis didžiausias ir stipriausias pasaulyje viršgarsinis parašiutas. Jis generuos „kaklus laužantį“ 9 g stabdymo pagreitį, turės atlaikyti 29,5 tūkst. kg svoriui prilygstančią jėgą ir pristabdyti milijonus kilometrų įveikusį marsaeigį iki 321 km/val.
Tačiau ir toks greitis per didelis, kad būtų galima leistis ant planetos paviršiaus. Tad nebereikalingą karščio skydą ir parašiutą kosminis aparatas nusimes, o tą akimirką įsijungs raketiniai varikliai, kurie patrauks „Curiosity“ nuo atsikratytų stabdymo sistemų.
„Negalima, kad tos raketos įsijungtų pernelyg arti žemės, – aiškina dar viena tyrėjų grupės narė Anita Sengupta. – Nes… tokiu atveju gali būti sukeltas didžiulis dulkių debesis. Jis gali pažeisti įrangą.“
„Visa tai atrodo beprotiška, – emocijų neslepia A. Stelcneris. – Taip, visa tai yra kruopščiai suplanuota, apskaičiuota, bet… vis tiek atrodo beprotiška.“